Ši žuvis kelia didžiulį susirūpinimą: gyvatės galva, plėšrūs dantys ir netgi gebėjimas vaikščioti

Tai žuvis, kurios oficialus pavadinimas yra Channa micropeltes. Ji žinoma dėl savo didelio dydžio, plėšraus elgesio ir į gyvatę panašios galvos formos. Dėl šių savybių žuvis vadinama žmijagalviu. Gamtoje ši rūšis minta kitomis žuvimis, varlėmis, ropliais ir net smulkiais sausumos žinduoliais.

Šios rūšies atstovai dažnai auginami akvariumuose, tačiau užaugę tampa per dideli ir nevaldomi, todėl kai kurie šeimininkai nusprendžia juos paleisti į gamtą. Būtent taip šios žuvys dažniausiai patenka į vandens telkinius, kuriuose natūraliai niekada nebuvo.

Greitai plintanti grėsmė

Šri Lankoje žmijagalvis buvo aptiktas Deduru Oja telkinyje. Tai ne pirmas atvejis, kai ši žuvis įsikuria naujoje vietoje. Šios rūšies egzemplioriai jau buvo rasti įvairiose Azijos ir kitų žemynų šalyse. Ji gerai prisitaiko prie skirtingų klimato sąlygų, greitai dauginasi ir išstumia vietines žuvis. Tai kelia pavojų vietinėms rūšims, kurios praranda savo erdvę ir maisto šaltinius.

Šios žuvys, būdamos labai agresyvios ir dominuojančios, gali daryti poveikį net žmonių pragyvenimui. Pavyzdžiui, Šri Lankoje žvejyba yra svarbi vietos ekonomikai, o žmijagalviai jau pradeda konkuruoti su komercinėmis žuvimis, tokiomis kaip tilapijos.

Neįprastos savybės suteikia pranašumą

Be to, kad yra plėšrios ir geba greitai prisitaikyti, šios žuvys turi dar vieną išskirtinę savybę, jos gali kurį laiką išgyventi be vandens. Dėl unikalios kvėpavimo sistemos žmijagalviai gali naudoti atmosferos orą, o tai leidžia jiems judėti sausumoje ir keliauti tarp skirtingų vandens telkinių. Dėl šios priežasties kai kur jie vadinami Frankenžuvių vardu.

Tokios žuvys geba išlikti net tada, kai jų aplinka smarkiai pasikeičia, kai vanduo išdžiūsta ar kai temperatūra tampa netinkama daugeliui kitų rūšių. Tai suteikia joms išskirtinį pranašumą ir daro jų plitimą dar pavojingesnį.

Ilgalaikės pasekmės aplinkai

Invazinės rūšys dažnai sukelia ilgalaikių problemų. Kai kurios jų prisitaiko taip gerai, kad tampa nevaldoma problema. Šri Lankoje šiuo metu jau fiksuojama apie trisdešimt gėlavandenių žuvų rūšių, kurios laikomos invazinėmis. Raudonasis žmijagalvis prisideda prie šio sąrašo ir kelia didelį iššūkį vietos gamtininkams bei aplinkosaugininkams.

Kadangi ši žuvis dar retai vartojama maistui, jos populiacijos nesumažina natūralus žvejojimas. Tai reiškia, kad be aktyvių priemonių jos plitimas gali tik spartėti. Kai kurios šalys bando reguliuoti situaciją skatindamos komercinę žvejybą, tačiau tai ne visada pasiteisina.

Sprendimai priklauso nuo žmonių sąmoningumo

Dauguma tokių invazijų prasideda nuo vieno žmogaus sprendimo, kuris buvo tiesiog išleisti žuvį iš akvariumo į gamtą. Nors atrodo nekaltas veiksmas, jis gali sukelti milžiniškus padarinius aplinkai. Todėl labai svarbu šviesti visuomenę ir skatinti atsakomybę už tai, kaip elgiamasi su egzotinėmis rūšimis.

Ilgalaikiai sprendimai turi apimti tiek griežtesnį rūšių importo ir prekybos reguliavimą, tiek vietinių bendruomenių informavimą apie galimas pasekmes.

Raudonasis žmijagalvis, tai gyvas pavyzdys, kaip viena iš pažiūros įdomi žuvis gali tapti didžiule ekologine grėsme. Jos gebėjimas išgyventi sausumoje, plėšrus būdas ir greitas dauginimasis verčia susimąstyti apie žmogaus veiksmų poveikį gamtai. Tai dar vienas priminimas, kad gamtos pusiausvyra yra trapi ir ją lengva sutrikdyti net vienu neatsakingu veiksmu.