Prisijunkite
Prisijunkite
Naujas tyrimas, atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose, atskleidė itin nerimą keliantį reiškinį, beveik visuose ištirtuose darželinukų organizmuose mokslininkai aptiko įvairių cheminių junginių, iš kurių daugelis gali būti žalingi vaikų sveikatai. Tyrėjai perspėja, kad daugelis šių medžiagų gali turėti įtakos smegenų vystymuisi, hormoninei pusiausvyrai bei imuninės sistemos funkcijoms.
Kalifornijos universiteto Deivise mokslininkai išanalizavo 201 vaikų šlapimo mėginius, paimtus iš skirtingų JAV valstijų. Rezultatai pribloškiantys, mėginiuose buvo rasta net 96 skirtingos cheminės medžiagos.
Tai plastifikatoriai, konservantai, pesticidai, kvapiosios medžiagos ir net junginiai, atsirandantys degimo metu. Iš visų nustatytų medžiagų net 48 buvo aptiktos daugiau nei pusėje vaikų, o 34 net devyniasdešimtyje procentų atvejų. Kai kurie iš šių junginių iki šiol nėra įtraukti į įprastus stebėjimo sąrašus ar biomonitoringo programas.
Mokslininkai pabrėžia, kad mažiems vaikams kyla kur kas didesnė grėsmė nei suaugusiems. Jie dažnai liečiasi su žeme, kiša rankas į burną, o jų kūno svoris yra mažesnis, tad net nedidelis kiekis pavojingų cheminių medžiagų gali sukelti rimtesnį poveikį. Dėl to kai kurių kenksmingų junginių koncentracija vaikų organizmuose buvo žymiai didesnė nei jų tėvų.
Kas kelia pavojų kasdienybėje?
Vaikai nuolat liečiasi su įvairiais buities daiktais, kuriuose gali būti šių cheminių medžiagų. Tai gali būti žaislai, vinilinės grindys, maisto pakuotės, vonios užuolaidos, baldai, kvapikliai ar net kvitai, atspausdinti ant terminio popieriaus. Medžiagos taip pat gali būti įkvepiamos per išmetamąsias automobilių dujas, tabako dūmus, dūmus nuo kepsninių ar krosnių.
Nors kai kurių kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, triklozano, parabenų ar kai kurių ftalatų kiekiai per pastaruosius metus sumažėjo, nes jas pakeitė naujos medžiagos. Tarp jų yra šiuolaikiniai pesticidai, tokie kaip acetamipridas, bei herbicidas 2,4-D, kurie, nors ir vadinami saugesnėmis alternatyvomis, dar nėra iki galo ištirti dėl ilgalaikio poveikio žmogaus organizmui.
Kas labiausiai pažeidžiamas?
Tyrimas parodė, kad jaunesni vaikai, ypač dvejų metų amžiaus, dažniau turėjo didesnes šių medžiagų koncentracijas nei vyresni. Taip pat vaikai, priklausantys etninėms mažumoms, dažniau turėjo didesnius ftalatų, parabenų ir degimo junginių kiekius. Įdomu tai, kad pirmagimiai vaikų šeimose paprastai turėjo mažesnį kenksmingų medžiagų kiekį nei jų jaunesni broliai ar seserys, galbūt todėl, kad pirmieji tėvai dažniau renkasi saugesnius gaminius.
Ką galima padaryti?
Mokslininkai aiškiai sako, kad visiškai eliminuoti šias medžiagas iš vaikų aplinkos yra neįmanoma. Tačiau yra realių būdų, kaip sumažinti poveikį. Rekomenduojama rinktis produktus be ftalatų, parabenų ar dirbtinių kvapų. Taip pat svarbu reguliariai plauti vaikų rankas, gerai vėdinti patalpas, kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, bei vengti produktų, supakuotų į plastikus, pažymėtus pavojingais simboliais.
Kodėl tai svarbu?
Ankstyvoji vaikystė yra ypač jautrus laikotarpis žmogaus gyvenime. Bet kokie ilgalaikiai sutrikimai šiuo metu gali turėti įtakos fiziniam ir psichologiniam vystymuisi. Hormoniniai pokyčiai, nervų sistemos vystymosi problemos ar elgesio sutrikimai gali kilti būtent dėl šių aplinkoje esančių junginių. Todėl būtina ne tik šviesti visuomenę, bet ir skatinti įstatymų leidėjus griežtinti taisykles, susijusias su vaikų apsauga nuo cheminių medžiagų.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti