Australija uždraudė vaikams socialinius tinklus, šalys viena po kitos skelbia karą priklausomybei nuo ekranų

Šis žingsnis vadinamas pirmu tokio masto eksperimentu pasaulyje. Neaišku, ar jis pasiteisins, nes dalis visuomenės jį laiko būtina apsauga, o kiti mato perteklinę kontrolę. Vis dėlto pati idėja jau paskatino kitas valstybes svarstyti panašius ribojimus.

Tuo pat metu kai kurios šalys renkasi kitokius kelius, siekdamos vaikų saugumo internete. Vienur stiprinama amžiaus patikra, kitur labiau remiamasi tėvų sutikimu ar mokyklų politika. Todėl pasaulyje formuojasi platus, bet labai nevienodas judėjimas.

Pasaulinė banga po Australijos sprendimo

Europos Parlamente lapkritį pasigirdo raginimai taikyti panašų draudimą jaunesniems nei šešiolikos metų paaugliams. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė stebinti Australijos modelį ir pabrėžė algoritmų įtaką vaikams. Jos žodžiais, tai kerta per vaikų pažeidžiamumą ir palieka tėvus bejėgius prieš didžiųjų technologijų poveikį.

Naujoji Zelandija spalį pranešė rengsianti teisės aktus, artimus Australijos draudimui. Ten veikiantis parlamentinis komitetas analizuoja socialinių tinklų žalą, o jo ataskaita laukiama 2026 metų pradžioje. Abi šalys signalizuoja, kad amžiaus riba gali tapti svarbia saugumo priemone.

Įvairūs modeliai Azijoje ir Europoje

Pakistanas ir Indija orientuojasi ne į visišką draudimą, o į tėvų sutikimą ir amžiaus patvirtinimą. Šios šalys nori sumažinti vaikų kontaktą su žalingu turiniu ir kelia aiškesnius reikalavimus pačioms platformoms. Tokiu būdu atsakomybė dalijama tarp technologijų bendrovių ir šeimų.

Malaizija paskelbė, kad nuo 2026 metų vaikams iki šešiolikos bus uždrausta naudotis socialiniais tinklais. Prieš tai ji įvedė licencijavimo tvarką didelėms platformoms ir reikalavimus taikyti amžiaus patikrą bei turinio saugos priemones nuo 2025 metų sausio. Tai rodo augantį reguliavimo griežtumą regione.

Europos šalys ir pasipriešinimo pavyzdžiai

Prancūzijoje svarstomas draudimas vaikams iki penkiolikos ir naktinis naudojimo ribojimas šešiolikos ar septyniolikos metų paaugliams. Šios idėjos kilo po 2025 metų rugsėjo tyrimo, kuriame taip pat siūlyta riboti išmaniuosius telefonus mokyklose ir didinti tėvų atsakomybę. Vokietijoje ir Prancūzijoje jau egzistuoja tėvų sutikimo taisyklės jaunesniems paaugliams, bet jos dar neveikia praktikoje.

Kitos valstybės renkasi švelnesnius ar alternatyvius sprendimus. Ispanija kelia minimalų amžių iki šešiolikos, tačiau palieka galimybę tėvams suteikti leidimą. Norvegija planuoja riboti prieigą jaunesniems nei penkiolikos, pabrėždama vaikų teises, o Danija pranešė apie ketinimą drausti iki penkiolikos, bet su tėvų išimtimi keturiolikos ar trylikos metų vaikams ir dar be aiškios įgyvendinimo datos.

Kas toliau ir kodėl pasaulis stebi?

Ne visur šis kelias sutinkamas palankiai. Pietų Korėja atmetė socialinių tinklų draudimą, bet nuo 2026 metų kovo uždraus telefonus klasėse. Japonijos Toyoake mieste pasiūlyta visiems gyventojams riboti išmaniųjų įrenginių laiką iki dviejų valandų per dieną, argumentuojant, kad vaikai paisys taisyklių tik tada, kai jų laikysis ir suaugusieji.

Jungtinėse Valstijose pasipriešinimas Australijos modeliui ypač garsus. Žiniasklaidos ir technologijų bendrovės spaudžia prezidentą Donaldą Trumpą kritikuoti Australiją, teigdamos, kad taikomasi į amerikietiškas įmones. Todėl kitos šalys stebi ne tik teisinius rezultatus, bet ir praktines įgyvendinimo problemas, nes aiškaus visiems tinkamo sprendimo pasaulis dar neturi.