Avarija, kurios Kremlius bijojo: ar Rusijos kosmoso programai smogta paskutinė vinis?

Paleidimo metu dronų vaizduose užfiksuota, kad techninės priežiūros kabina „8U216“ atsidūrė apversta liepsnos griovyje. Įgula, kurią sudarė kosmonautai Sergejus Kud Sverčkovas ir Sergejus Mikajevas bei NASA astronautas Kristoferis Viljamsas, saugiai pasiekė Tarptautinę kosminę stotį.

Vis dėlto avarija paveikė vienintelę Rusijos aikštelę Baikonūre, galinčią reguliariai aptarnauti skrydžius į stotį. Kitos bazės, tokios kaip Pleseckas ar Vostočnyj, turi techninių ar orbitinių ribojimų ir negali greitai perimti šios funkcijos.

Avarijos mastas

„8U216“ yra masyvi mobili metalinė platforma, sverianti daugiau kaip 130 tonų, naudojama variklių patikrai, apsauginių dangčių nuėmimui ir pirotechninių įtaisų montavimui. Ji pagaminta dar šeštajame dešimtmetyje, tačiau panašios konstrukcijos iki šiol naudojamos ir kitose „Sojuz“ aikštelėse.

Po starto patikrinimai parodė, kad slėgio skirtumai po platforma ištraukė kabiną iš jos nišos ir nubloškė žemyn maždaug 20 metrų. Manoma, kad ji galėjo būti nepakankamai pritvirtinta arba fiksavimo mechanizmai nesuveikė. Dalis specialistų teigia, kad pažeidimai per dideli remontui, todėl kabiną teks pakeisti ar perstatyti.

Remontas ir misijų atidėjimai

„Roscosmos“ pranešė, kad atsarginės dalys šalyje yra, tačiau darbų trukmė neaiški. Vertinimai svyruoja nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, nes reikia ne tik pakeisti kabiną, bet ir nuodugniai patikrinti visą aikštelę. Po remonto dar bus būtinas bent vienas bandomasis nepilotuojamas skrydis.

Dėl šios pauzės planuotas krovininis „Progress MS33“ paleidimas 2025 metų gruodžio 21 dieną greičiausiai bus nukeltas, taip pat gali vėluoti ir kita įgulos misija „MS29“, numatyta 2026 metų liepos 14 dieną. Perkelti skrydžių į kitus kosmodromus Rusija beveik neturi galimybių, tad laukia priverstinis tvarkaraščio keitimas.

Platesnis kontekstas

Baikonūras anksčiau jau patyrė skaudžių nelaimių, tarp jų ir 1960 metų Nedelino katastrofą, tačiau dabartinis incidentas ypač nepatogus dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis. Nuo 2022 metų sankcijos smarkiai sumažino „Roscosmos“ komercinius užsakymus ir tarptautinius projektus.

Nutrauktos ar sustabdytos programos su partneriais, tarp jų „ExoMars“ ir Venera D, o keli Europos kosmoso agentūros palydovų ir teleskopų startai buvo perkelti kitiems tiekėjams. Tad bet koks papildomas infrastruktūros sutrikimas reiškia dar didesnį spaudimą ir finansinę įtampą agentūrai.

Nors „Sojuz MS28“ misija baigėsi sėkmingai, avarija atskleidė, kad Rusijos skrydžiai į Tarptautinę kosminę stotį priklauso nuo vieno kritinio taško. Kol Baikonūro aikštelė nebus pilnai atkurta, šalies kosminė programa turės taikytis prie priverstinių pauzių ir atidėjimų.