Mįslė, kuri glumino mokslininkus dešimtmečius: kas slepiasi po paslaptinga šalčio dėme Atlante?

Stebėjimai rodė, kad aplinkinis vanduo su metais šiltėja, tačiau dėmė laikosi kaip atskiras lopas. Dėl to buvo spėliojama apie ledo tirpsmo, vėjų ar kitų procesų įtaką, bet aiškaus atsakymo nebuvo. Kiekvienas naujas klimato modelis siūlė kitokią versiją, todėl paslaptis tik gilėjo.

Dabar „Kalifornijos universiteto Riversaide“ tyrėjai paskelbė radę labiausiai tikėtiną paaiškinimą. Jie teigia, kad pagrindinis kaltininkas yra silpstanti „AMOC“, dar vadinama Atlantine pietų meridianinė apytakos cirkuliacija. Ši išvada leidžia naujai pažvelgti į tai, kaip keičiasi Atlanto šilumos pernaša.

Kas yra „AMOC“?

„AMOC“ veikia kaip didžiulis konvejeris, pernešantis šiltą ir sūrų vandenį į šiaurę paviršiuje. Ten vanduo atiduoda šilumą atmosferai, o vėliau grįžta į pietus gilesniais sluoksniais jau atvėsęs. Tai vienas svarbiausių procesų, reguliuojančių Atlanto klimatą ir šilumos pasiskirstymą.

Kai šis konvejeris lėtėja, į subpoliarinį Atlantą atkeliauja mažiau šilumos ir druskų. Tada vanduo tampa vėsesnis ir mažiau sūrus, būtent tai ir matoma į pietus nuo Grenlandijos. Taigi šalčio dėmė nėra atsitiktinė, ji yra tiesioginis susilpnėjusios cirkuliacijos ženklas.

Kaip tai įrodyta?

Mokslininkai išnagrinėjo maždaug šimto metų Atlanto temperatūros ir druskingumo duomenis. Tai svarbu todėl, kad tiesioginiai „AMOC“ matavimai vykdomi tik apie du dešimtmečius. Ilgos stebėjimų eilutės leido atkurti cirkuliacijos pokyčių istoriją ir palyginti ją su modeliais.

Tyrėjai pasitelkė beveik šimtą kompiuterinių simuliacijų ir patikrino, kurios jų atitinka realius duomenis. Tik tie scenarijai, kuriuose „AMOC“ silpsta, atkūrė vėsimo ir gėlinimo vaizdą pietuose nuo Grenlandijos. Dėl to padaryta išvada, kad silpnėjanti cirkuliacija yra labiausiai tikėtina priežastis.

Pasekmės platesniam klimatui

Šalčio dėmė nėra vien geografinė smulkmena, ji daro įtaką orams už paties regiono ribų. Ji gali keisti kritulių pasiskirstymą Europoje ir paveikti reaktyvinės srovės padėtį. Tokie pokyčiai svarbūs, nes jie gali pakoreguoti audrų kelius ir sezoninius orų modelius.

Be to, kintanti temperatūra ir druskingumas veikia jūrų ekosistemas nuo planktono iki žuvų. Mokslininkai pabrėžia, kad nors praeities tiesioginių matavimų nėra, tarpiniai rodikliai piešia vientisą vaizdą. Jie teigia, kad „AMOC“ silpsta jau daugiau nei šimtmetį ir silpnėjimas greičiausiai tęsis, jei šiltnamio dujų kiekis augs.