Karą Ukrainoje gali sustabdyti tik Trumpas? Ekspertai pasakė, ką nedelsiant turėtų padaryti JAV prezidentas

Pasak jo, vienas iš svarbiausių asmenų šioje situacijoje yra Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, kuris turi visus reikalingus įrankius daryti įtaką situacijai. Š. Belas interviu metu pabrėžė, kad Vakarų šalys jau daugiau nei trejus metus tiekia Ukrainai ginkluotę ir karinę pagalbą. 

Tačiau ši parama, jo nuomone, buvo pakankama tik tam, kad Ukraina nepatirtų pralaimėjimo, bet nepakankama visiškai pergalei pasiekti. Pasak eksperto, pavojus slypi tame, kad Vakarų šalys ir toliau siekia sustabdyti Rusijos agresiją, bet nesiima žingsnių, kurie galėtų būti lemiami.

Š. Belas pažymi, kad ilgesnio nuotolio ginklai, tokie kaip „Tomahawk“ar „JASSM“, tikrai padidintų spaudimą Rusijai, tačiau jie greičiausiai nesukeltų tokio poveikio, kuris priverstų Maskvą sustabdyti karą. Nors smūgiai Rusijos teritorijoje daro žalą, jie kol kas nesustabdė karo veiksmų. 

Šiame kontekste, pasak eksperto, sprendimas slypi ne vien kariniuose veiksmuose, bet ir kituose instrumentuose, ypač ekonominėse priemonėse.

Tik du keliai sustabdyti karą

Remiantis Š. Belu, jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas rimtai ketina stabdyti karą Ukrainoje, jam lieka tik dvi galimybės. Pirmoji, tai leisti Rusijai pasiekti savo tikslus, kitaip tariant, leisti Maskvai įtvirtinti kontrolę užimtose teritorijose. Antrasis variantas yra priversti Putiną nutraukti karinę kampaniją. Ir tai, anot eksperto, galima padaryti dviem būdais, per karinę intervenciją arba per ekonominį spaudimą.

Š. Belas atkreipia dėmesį, kad Vakarų šalys vargu ar yra pasiruošusios tiesiogiai įsikišti į konfliktą ir kartu su Ukraina išstumti Rusiją iš užimtų teritorijų. Todėl lieka vienintelis realus kelias, tai ekonominis spaudimas. Pasak jo, Trumpas turi visus būtinus instrumentus, kad galėtų tai padaryti. Klausimas tik, ar jis pasirengęs jais naudotis.

Skepsis dėl Trumpui priskiriamų ketinimų

Tuo tarpu politiniai apžvalgininkai išreiškia skepsį dėl Trumpui priskiriamų planų. Pasak kai kurių analitikų, net jeigu būtų priimtas sprendimas spausti Rusiją ekonomiškai, tai nebūtinai pakeistų situaciją iš esmės. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot jų, yra pasiruošęs sumokėti bet kokią kainą už savo politines ambicijas ir nesustos net tuomet, jei rusų kariuomenei nepavyks užimti visų siekiamų teritorijų Ukrainoje.

Papildomai pažymima, kad Kremlius vis dažniau naudoja informacines manipuliacijas siekdamas kiršinti Vakarų sąjungininkus. Pavyzdžiui, Rusija pasitelkė specialų pasiuntinį, kuris, pasak kai kurių analitikų, veikia prieš patį Trumpą. 

Tokiu būdu siekiama paskatinti vidinius nesutarimus JAV administracijoje. Ši taktika taip pat nukreipta į tai, kad būtų mažinamas pasitikėjimas tarp Europos valstybių ir Ukrainos bei tarp JAV ir jų partnerių.

Kol Vakarai diskutuoja apie tolimesnius veiksmus, Rusija toliau siekia savo tikslų, pasitelkdama ne tik karinę jėgą, bet ir propagandą, ekonominį spaudimą ir diplomatinį žaidimą. Tuo tarpu Ukrainos likimas išlieka priklausomas ne tik nuo mūšio lauko, bet ir nuo sprendimų, kurie priimami kitų valstybių sostinėse. 

Šiandien vis dar lieka neaišku, kuris iš galimų scenarijų taps realybe, ar tai bus kompromisas, ar ilgas išsekimo karas, tačiau aišku viena, kad tarptautinės bendruomenės vaidmuo bus lemiamas.