Šiurpinantis rusų žiaurumas: po Trumpo pergalės Rusijos atakų skaičius Ukrainoje išaugo dvigubai

Dar prieš Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus buvo pastebėta, kad Rusijos išpuoliai intensyvėja. Šis augimas prasidėjo dar per Joe Bideno prezidentavimo laikotarpį, tačiau ypač ryškiai suaktyvėjo po Donaldo Trumpo pergalės per rinkimus lapkričio mėnesį. 

Tai leidžia daryti prielaidą, jog Rusija galėjo interpretuoti Trumpo pergalę kaip galimybę didinti spaudimą Ukrainai, tikėdamasi švelnesnės ar palankesnės reakcijos iš naujosios Amerikos administracijos. Remiantis Ukrainos oro pajėgų kasdien skelbiamomis suvestinėmis, nuo šių metų sausio 20 dienos, kai Trumpas buvo inauguruotas, iki liepos 19 dienos Rusija prieš Ukrainą panaudojo net 27 158 įvairių rūšių sprogstamųjų užtaisų. 

Šis skaičius apima raketas, dronus ir kitas atakoms skirtas priemones. Palyginimui, per paskutinius šešis mėnesius prieš Trumpo sugrįžimą, kai prezidento pareigas dar ėjo Joe Bidenas, iš viso buvo užfiksuoti 11 614 tokių pačių rūšių smūgių. Tai rodo daugiau nei dvigubą suintensyvėjimą per analogišką laiko tarpą.

Toks staigus eskalacijos šuolis rodo, kad karas Ukrainoje pasiekė naują pavojingą fazę. Analitikai pastebi, jog tai yra didžiausias oro atakų mastas per visą nuo 2022 metų vasario prasidėjusį plataus masto konfliktą. 

Nors daugelis tikėjosi, kad laikui bėgant smūgių dažnis mažės, ši nauja atakų banga rodo, kad Rusija neketina švelninti savo veiksmų, o priešingai, ieško naujų būdų, kaip priversti Ukrainą pasiduoti ar bent jau sušvelninti savo pozicijas. Verta atkreipti dėmesį, kad analizuojami duomenys yra pagrįsti ne spekuliacijomis, bet konkrečiais ir reguliariai skelbiamais oficialiais pranešimais. 

Šie pranešimai pateikia detalią informaciją apie kiekvieną užfiksuotą incidentą, kas leidžia analitikams objektyviai vertinti atakų dinamiką bei tendencijas. Iš jų galima susidaryti vaizdą ne tik apie smūgių dažnį, bet ir apie jų geografinį pasiskirstymą, taikinius bei taikomą ginkluotę.

Šis karo eskalacijos etapas gali turėti rimtų padarinių tiek Ukrainos gynybiniams pajėgumams, tiek tarptautinei bendruomenei, kuri ir toliau remia Ukrainos kovą. Išaugęs išpuolių skaičius reiškia didesnį pavojų civiliams gyventojams, kritinei infrastruktūrai bei bendram šalies stabilumui. Be to, tai iš naujo kelia klausimus dėl Vakarų šalių pozicijos, ypač JAV vaidmens ir galimos politikos krypties pasikeitus prezidentui.

Kol kas oficialios Donaldo Trumpo administracijos reakcijos ar paaiškinimų dėl Rusijos suaktyvėjimo nėra pateikta. Tačiau daugelis tarptautinių stebėtojų ir politikos analitikų teigia, kad šis laikotarpis bus svarbus indikatorius tolimesniam JAV vaidmeniui pasaulio geopolitikoje. 

Nors Trumpas yra žinomas dėl savo nenuspėjamų sprendimų ir kritikos NATO bei kitoms tarptautinėms organizacijoms, daugelis tikisi, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu JAV išlaikys tvirtą poziciją prieš agresorių.

Taigi, naujausi duomenys rodo, kad Rusijos oro išpuoliai prieš Ukrainą pasiekė rekordinį lygį, o tai susiję su JAV prezidento pasikeitimu. Toks augimas kelia rimtą susirūpinimą dėl tolesnės karo eigos, Ukrainos galimybių apsiginti bei tarptautinės bendruomenės atsako efektyvumo. 

Tai priminimas, kad karas dar toli gražu nėra pasibaigęs ir kad bet kokie politiniai pokyčiai didžiosiose valstybėse gali turėti tiesioginę įtaką konfliktų eigai kitur pasaulyje.