NATO perspėja kiekvieną aljanso narią: Kremliaus veiksmai kelia didžiulį nerimą, suklusti turėtų ir Lietuva

Interviu „The New York Times“ jis akcentavo, kad Rusijos gamybinės galios viršija NATO šalių galimybes kelis kartus, o tai yra rimtas signalas visai euroatlantinei saugumo bendruomenei.

„Turime reikalą su milžinišku geopolitiniu iššūkiu. Tai ne tik įprasta karinė konkurencija, tai sisteminė krizė, kurioje Rusija, remiama kelių svarbiausių autoritarinių režimų, siekia perrašyti saugumo taisykles Europoje“, – aiškino M. Rutte. 

Jo teigimu, šiuo metu Maskva visus išteklius nukreipė karinės pramonės atgaivinimui – ginklų, dronų, šaudmenų gamyba vyksta be pertraukų, įdarbinant tūkstančius darbuotojų ir nuolat plečiant gamyklas.

Dar labiau situaciją komplikuoja tai, kad Rusija nelieka viena. Pasak NATO vadovo, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja ne tik moraliai, bet ir praktiškai remia Kremlių tiekdamos komponentus, medžiagas, dronus, net technologijas. 

Kinijos vaidmuo čia yra ypač reikšmingas. Nors Pekinas oficialiai neigia, kad aprūpina Rusiją kariniais produktais, Vakarų žvalgyba nuolat fiksuoja pramoninius ryšius, kurių nauda akivaizdžiai atsispindi fronte.

Būtent dėl šios tarptautinės paramos Rusijai pavyksta išlaikyti aukštą karo technikos gamybos tempą. Karo Ukrainoje kontekste tai lemia pavojingą situaciją. Kremlius išlaiko pranašumą dronų kare, aprūpindama savo pajėgas ne tik pigiais, bet ir efektyviais bepilotėmis sistemomis. 

Dronų gamyklos, esančios giliai šalies viduje, veikia apsaugotos nuo Ukrainos smūgių, o tai leidžia užtikrinti nepertraukiamą tiekimą.

NATO vadovas pažymi, kad vakarų reakcija kol kas atsilieka. Ginklų gamyba Europos valstybėse auga per lėtai, o biurokratiniai apribojimai ir finansiniai ginčai tarp sąjungininkų tik dar labiau stabdo progresą. 

Vienu svarbiausių problemos šaltinių M. Rutte įvardija nepakankamą gynybos finansavimą, nes daugelis šalių vis dar nepasiekia bent 2 proc. nuo BVP investavimo į saugumą ribos.

„Nesame pasiruošę ilgalaikei konfrontacijai, o Rusija yra“, – įspėja jis. 

Pasak NATO generalinio sekretoriaus, būtina skubiai stiprinti NATO šalių karinį bendradarbiavimą, plėsti ginkluotės gamybos apimtis, investuoti į modernias technologijas ir skatinti sąjungininkų solidarumą. 

Kitu atveju Rusijos strateginis pranašumas gali tapti ne tik iššūkiu, bet ir rimtu pavojumi visam žemynui. Jo teigimu, Europos šalys turi suvokti, kad ginkluotė, kurią šiandien siunčiame į Ukrainą, nėra parama kitai šaliai, tai investicija į savo pačių saugumą“. 

Karinė parama Ukrainai yra svarbiausias barjeras, stabdantis Rusijos veržimąsi toliau į Vakarus, todėl kiekvienas uždelstas sprendimas šioje srityje turi savo kainą.

Šis signalas iš NATO vadovybės – tai ne tik įspėjimas, bet ir kvietimas veikti. Kol Rusijos karinė mašina grįžta į visas apsukas, Vakarai turi apsispręsti ar likti nuošalyje ar realiai reaguoti į augančią grėsmę. Nes nuo šių sprendimų priklausys ne tik Ukrainos, bet ir Europos ateitis.