Vatikane laukiama baltų dūmų: atskleidžiami didžiausi favoritai, šie vardai gali nustebinti visą katalikų pasaulį

Juodi dūmai, pasirodę iš Siksto koplyčios kamino trečiadienio vakarą, pranešė aiškią žinią – pirmasis konklavos balsavimas nepateikė sprendimo dėl naujo popiežiaus. Kardinolai, užsidarę koplyčioje, pradėjo slaptą procesą, kurio metu renkamas naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.

Šiandien planuojami keturi balsavimai ir daugelis tikisi, kad naujas popiežius paaiškės būtent šiandien arba, vėliausiai, rytoj. Du iš jų įvyks ryte ir du vakare. Jeigu po rytinių balsavimų vis dar nebus išrinktas naujasis Bažnyčios vadovas, iš Siksto koplyčios kamino apie 13 valandą pasirodys juodi dūmai. Vakarinis juodo dūmo signalas būtų matomas apie 20 valandą.

Popiežiaus rinkimai šiuo metu atrodo itin atviri – kol kas aiškaus favorito nėra. Tačiau yra keletas vardų, kurie vis dažniau minimi kaip galimi Pranciškaus įpėdiniai. Štai pagrindiniai kandidatai, išvardyti abėcėlės tvarka:

Kardinolas Jean-Marc Aveline

66-erių Marselio arkivyskupas iš Prancūzijos garsėja šiltu būdu, humoro jausmu ir ideologiniu artumu popiežiui Pranciškui. Ypač ryškus jo požiūris į migraciją ir santykius su musulmonų pasauliu. Jei būtų išrinktas, taptų pirmuoju prancūzu popiežiumi nuo XIV amžiaus bei jauniausiu popiežiumi nuo Jono Pauliaus II laikų.

Kardinolas Charles Maung Bo

76 metų Bo 2015 metais tapo pirmuoju katalikų kardinolų iš budistų daugumos šalyje – Mianmare. Nors tarptautinėje erdvėje sulaukia pagarbos, šalyje jo reputacija nevienareikšmė – ypač dėl kontaktų su karine valdžia, perėmusia šalies kontrolę nuo 2021 metų.

Kardinolas Peter Erdo

72-ejų vengras Erdo laikomas kompromisiniu pasirinkimu. Jis atstovauja konservatyviam sparnui, bet geba ieškoti bendros kalbos su progresyviaisiais. 2013 metais jau buvo rimtai svarstomas dėl stiprių ryšių Europoje ir Afrikoje.

Kardinolas Mario Grech

68 metų kardinolas iš Maltai priklausančios mažos Gozo salos iš pradžių buvo laikomas konservatoriumi, tačiau vėliau tapo vienu iš Pranciškaus reformų šalininkų. Jo požiūris į LGBT teises ir galimybę Komunijai išsiskyrusiems pasikeitė į atviresnį.

Kardinolas Cristobal Lopez Romero

72 metų ispanų kilmės Rabato arkivyskupas Maroke garsėja kaip aktyvus misionierius ir migrantų teisių gynėjas. Pats yra viešai sakęs, kad nenori būti popiežiumi. Jis laikomas Pranciškaus „pakraščių“ politikos ir tarpreliginio dialogo su islamu įkūnytoju.

Kardinolas Pietro Parolin

70 metų italas Parolinas yra laikomas pusiausvyros figūra tarp progresyviųjų ir konservatyviųjų. Daug metų dirbo Vatikano diplomatinėje tarnyboje ir nuo 2013 metų buvo Pranciškaus valstybės sekretorius – antras pagal svarbą pareigūnas po popiežiaus. 

Jei būtų išrinktas, tai būtų pirmas italas popiežius nuo 1978 metų.

Kardinolas Robert Prevost

69 metų amerikietis Prevostas, kilęs iš Čikagos, didžiąją karjeros dalį praleido kaip misionierius Peru. Tarptautinėje scenoje nėra labai žinomas, bet tarp kardinolų išsiskiria ramiu būdu ir parama Pranciškaus socialinio teisingumo kryptims.

Kardinolas Luis Antonio Tagle

67 metų filipinietis Tagle dažnai vadinamas „Azijos Pranciškumi“ – dėl nuoširdžios šypsenos ir įsipareigojimo socialinei lygybei. Jei būtų išrinktas, taptų pirmuoju popiežiumi iš Azijos. 

2019 metais Pranciškus jį paskyrė vadovauti Bažnyčios misionieriškai veiklai, tai daugelis vertino kaip pasiruošimą svarbesniam vaidmeniui.

Kardinolas Matteo Maria Zuppi

69-erių italas Zuppi garsėja kaip „gatvės kunigas“ – jis teikia pirmenybę migrantams, vargšams ir paprastam gyvenimo būdui. Bolonijoje dažnai matomas važiuojantis dviračiu, o ne oficialiu automobiliu. 

Nors yra artimas Pranciškaus vizijai, konservatyvūs dvasininkai jį vertintų įtariai. Taip pat sulaukia kritikos dėl vangios Italijos Bažnyčios reakcijos į seksualinio išnaudojimo skandalus, kuriuos jis vadovauja nuo 2022 metų.

Šie kandidatai atspindi skirtingus požiūrius į tai, kur turėtų krypti Katalikų Bažnyčia po Pranciškaus pontifikato – tęsti reformų kelią, grįžti prie tradicijų ar ieškoti balanso tarp abiejų polių.