Anksčiau buvote sveiki, o dabar jau rizikos grupėje? Paskelbtos naujos hipertenzijos gairės

Nepaisant to, tik maždaug vienam iš keturių žmonių, kuriems nustatytas padidėjęs kraujospūdis, pavyksta jį suvaldyti. 2025 metų rugpjūtį „American Heart Association“ ir „American College of Cardiology“ paskelbė atnaujintas hipertenzijos prevencijos ir valdymo rekomendacijas, paremtas per pastarąjį dešimtmetį publikuotų tyrimų analize. 

„The Conversation US“ paprašė kardiologo dr. Williamo Cornwello iš „University of Colorado Anschutz Medical Campus“ paaiškinti, ką tai keičia praktikoje. Pagrindinė žinutė paprasta, ribos tapo griežtesnės, o tiksliniai rodmenys žemesni.

Naujose rekomendacijose akcentuojama, kad žmonės turėtų pasitikslinti su gydytoju, ar pagal dabartinius kriterijus jiems jau taikoma hipertenzijos diagnozė. Taip pat pabrėžiama kasdienių įpročių reikšmė, mityba, judėjimas ir miegas gali realiai sumažinti spaudimą. Kuo anksčiau pradedamas kryptingas valdymas, tuo mažesnė ilgalaikė rizika.

Kaip dabar apibrėžiama hipertenzija?

Kraujospūdį sudaro du skaičiai, sistolinis rodmuo parodo spaudimą, kai širdis susitraukia, o diastolinis kai širdis atsipalaiduoja. Abu rodmenys vertinami kartu, nes jie padeda nustatyti būklės sunkumą ir parinkti gydymo intensyvumą. Lyginant su ankstesnėmis nuostatomis, naujose gairėse sumažinta riba, nuo kurios pradedama kalbėti apie hipertenziją.

Iš rekomendacijų dingo sąvoka, kuri anksčiau apėmė tarpinę būseną tarp normos ir hipertenzijos. Dabar išskiriamas padidėjęs kraujospūdis, kai rodmuo yra 120 iki 129 ir mažiau nei 80, o pirmos stadijos hipertenzija laikoma 130 iki 139 ir 80 iki 89. Antros stadijos hipertenzija nustatoma nuo 140 ir 90, o 180 ir 120 ar daugiau laikoma hipertenzine krize.

Šis pokytis reiškia, kad daugiau žmonių patenka į rizikos grupę ir gali būti kviečiami imtis veiksmų anksčiau. Rekomenduojama ne spėlioti, o aptarti su šeimos gydytoju, ar reikalingas stebėjimas, gyvenimo būdo korekcijos ar vaistai. Taip pat skatinama matuoti kraujospūdį namuose, kad būtų aiškiau matomi dienos svyravimai.

Gyvensena ir individuali rizika

Gairėse daugiau dėmesio skiriama individualiam rizikos vertinimui, siūlant naudoti skaičiuoklę „PREVENT“. Šis įrankis apjungia asmens duomenis, cholesterolio rodmenis, ligų istoriją ir kraujospūdį, kad būtų įvertinta bendra širdies ir kraujagyslių ligų bei širdies nepakankamumo rizika. Tokiu būdu sprendimai gali būti labiau pritaikyti konkrečiam žmogui.

Alkoholio tema rekomendacijose įvardijama aiškiai, jo vartojimas didina kraujospūdį, o poveikis kaupiasi. Cituojamas didelis tyrimų apibendrinimas rodo, kad sistolinis spaudimas gali padidėti maždaug vienu vienetu, kai suvartojama 10 gramų alkoholio. Todėl rekomenduojama mažinti vartojimą, o vyrams neviršyti dviejų gėrimų per dieną, moterims vieno.

Mitybos dalyje akcentuojamas druskos kiekis, rekomenduojama neviršyti 2 300 miligramų per dieną, o dar geriau siekti 1 500 miligramų. Taip pat siūloma mityba „DASH“, kurioje daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesų pieno produktų, nes ji gali pastebimai sumažinti kraujospūdį. Fizinio aktyvumo rekomendacijos pabrėžia aerobines treniruotes, didžiausia nauda paprastai pasiekiama reguliariai judant ir artėjant prie 150 minučių per savaitę.

Ką verta aptarti su gydytoju?

Prevencijoje išskiriami keli esminiai įpročiai, sveika mityba, judėjimas, nerūkymas, kokybiškas miegas ir kūno masės kontrolė. Taip pat svarbu stebėti cholesterolį, gliukozę ir patį kraujospūdį, nes rizikos veiksniai linkę stiprinti vienas kitą. Net nedideli pagerinimai, kai jie daromi nuosekliai, gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

Galiausiai gairės skatina gydytojus aktyviau siekti kraujospūdžio kontrolės, nes nekontroliuojamas spaudimas ilgainiui didina sunkių komplikacijų tikimybę. Žmogui svarbiausia žinoti savo rodmenis, suprasti, ką jie reiškia pagal naujas ribas, ir turėti aiškų planą. Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti, ar jums taikytina hipertenzijos diagnozė ir kokie konkretūs žingsniai tiktų būtent jūsų situacijai.