Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Rudenį ir žiemą organizmas patiria didesnį stresą, todėl jam dažniau pritrūksta svarbių vitaminų ir mineralų. Mažesnis saulės kiekis, silpnesnė imuninė sistema ir ne tokia įvairi mityba skatina žmones domėtis, kokie papildai iš tiesų yra naudingi. Ekspertai vieningai sutaria, kad žiemos sezonu reikėtų rinktis tik tuos papildus, kurių veiksmingumas yra patvirtintas moksliniais tyrimais.
Svarbiausia vengti atsitiktinio preparatų vartojimo ir rinktis tik realiai reikalingus ingredientus. Populiarūs rinkiniai ne visuomet suteikia naudos, todėl žiemą patartina sutelkti dėmesį į tuos vitaminus ir mineralus, kurių trūkumas dažniausiai jaučiamas dėl saulės stokos, šalčio ir imuniteto nusilpimo. Šeši pagrindiniai komponentai laikomi svarbiausiais norint palaikyti sveikatą šaltuoju metų laiku.
Žemiau pateikiami papildai turi geriausiai dokumentuotą veikimą, paremtą tyrimais ir specialistų rekomendacijomis. Jie padeda išlaikyti stipresnę imuninę sistemą, geresnę nuotaiką, raumenų funkciją ir bendrą organizmo atsparumą.
Vitaminas D yra būtinas, kai trūksta saulės
Nuo rudens iki ankstyvo pavasario odos gaminama vitamino D sintezė beveik sustoja. Dėl to šios medžiagos trūkumas tampa itin dažnas tarp įvairaus amžiaus žmonių. Vitaminas D svarbus kaulams, raumenims, imunitetui ir nervų sistemai.
Žemas jo kiekis siejamas su dažnesnėmis infekcijomis, nuovargiu, prasta nuotaika bei raumenų silpnumu. Todėl daugumai suaugusiųjų rekomenduojama žiemą vartoti nuo 800 iki 2000 TV per dieną, geriausia pasitikrinus savo vitamino D koncentraciją kraujyje.
Vitaminas C imuniteto palaikymui
Vitaminas C dalyvauja imuninės sistemos veikloje ir veikia kaip antioksidantas. Žiemą, kai peršalimo ligos plinta greičiau, paklausa šiam vitaminui gali išaugti. Tyrimai rodo, kad jis gali padėti sutrumpinti peršalimo trukmę ir palengvinti simptomus.
Profilaktinės dozės paprastai siekia nuo 200 iki 500 mg per dieną. Didesni kiekiai nėra būtini, nes organizmas jų nepasisavina daugiau, o pertekliai pašalinami.
Cinkas ir omega 3
Cinkas reikalingas normaliam ląstelių dalijimuisi, žaizdų gijimui ir gleivinių būklei. Trūkumas dažniau pasitaiko pagyvenusiems žmonėms, vegetarams ar tiems, kurių mityba pasikartojanti. Žiemą, kai mityba tampa paprastesnė, cinko vartojimas gali padėti palaikyti imunitetą. Papildų dozės dažniausiai siekia 5 - 15 mg per dieną. Dideles cinko dozes reikia vartoti atsargiai, nes jos gali paveikti kitų mineralų pusiausvyrą.
Omega 3 riebalų rūgštys, ypač EPA ir DHA, naudingos širdžiai, smegenims ir padeda reguliuoti uždegiminius procesus. Šaltuoju metų laiku žmonės rečiau valgo riebią jūrų žuvį, todėl sumažėja šių riebalų rūgščių kiekis maiste. Profilaktinė dienos dozė dažniausiai yra 250 - 500 mg EPA ir DHA. Svarbu rinktis kokybiškus preparatus ir atkreipti dėmesį į tikrąjį omega 3 kiekį kapsulėje.
Probiotikai ir magnis
Žarnyno mikrobiota stipriai veikia imuninę sistemą. Žiemą ji gali nusilpti dėl prastesnės mitybos ir mažesnio fermentuotų produktų vartojimo. Probiotikai ypač naudingi po antibiotikų vartojimo ar esant dažnoms infekcijoms. Svarbiausia rinktis preparatus su aiškiais, patikrintais mikroorganizmų štamais. Probiotikai nėra dietos pakaitalas, todėl kartu būtina valgyti natūraliai fermentuotus produktus.
Magnis padeda reguliuoti nervų sistemos darbą, mažina įtampą, gerina miego kokybę ir padeda išvengti raumenų spazmų. Jo trūkumas didesnis esant stresui ar vartojant mažai riešutų, sėklų ir neskaldytų grūdų. Rekomenduojama dienos norma yra 100 - 300 mg elementinio magnio, o geriausia rinktis lengviau pasisavinamas jo formas.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.