Jaunimas dirbtinį intelektą aktyviai naudoja mokymuisi, bet darbo paieškai vis dar vangiai

O kaip dažnai bei kokiais tikslais Dirbtinio intelekto įrankius naudoja Lietuvos jaunimas? Ar jaunimas darbo paieškos procese linkęs į pagalbą pasitelkti DI?

Lietuvos jaunimo DI naudojimo ypatumus CV-Online iniciatyva tyrinėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Eglės Verseckaitės – Grzeskowiak.

2025 metų pavasarį ISM studentai internetinės apklausos ir interviu būdu apklausė apie 300 studentų bei studijas pabaigusio jaunimo (18-30 m.). Tyrimo dalyvių buvo prašoma pasidalinti savo nuomone bei patirtimi apie dirbtinio intelekto naudojimo dažnį, tikslus, populiariausius DI įrankius, jų privalus ir ateities perspektyvas.

DIdžioji dauguma tyrime dalyvavusių respondentų yra bent šiek tiek susipažinę su DI įrankiais, o apie 70  proc. aktyviai juos naudoja akademinėje veikloje. Populiariausias įrankis – ChatGPT, kurį naudoja 78 % studentų bent kelis kartus per savaitę, iš jų nemaža dalis – kasdien. Kiti, bet rečiau naudojami DI įrankiai – Grammarly – 42proc., DeepL, Midjourney, Rain AI – mažiau nei 10 %.

Pagrindinės DI naudojimo sritys:

• Studijos – 84 % respondentų;
• Kūrybinės užduotys (rašymas, dizainas) – 67 %;
• Asmeniniai tikslai – 55 %.

Dauguma studentų teigė, kad DI padeda greičiau atlikti užduotis ir pagerina bendrą darbo kokybę. Kita vertus, daugelis nelinkę aklai pasikliauti DI generuojamos informacijos tikslumu, suvokia per didelės priklausomybės nuo šių įrankių grėsmę bei kritinio mąstymo silpnėjimą.

Jaunimui kyla klausimų ir duomenų apsaugos. Net 58% apklaustųjų prisipažino nežinantys, ar egzistuoja pakankamos apsaugos priemonės, susijusios su DI. Interviu metu taip pat pabrėžta, kad duomenų privatumas (33%), akademinis sąžiningumas (27%)irprieinamumas prie technologijų (20%) – itin svarbūs DI naudojimo etiniai klausimai.

DI naudojimas karjeros tikslais

Nors DI plačiai taikomas mokymuisi ir kūrybinėms užduotims, daug mažiau studentų jį naudoja karjeros tikslais, pavyzdžiui, gyvenimo aprašymo (CV) kūrimui. Tačiau nemaža respondentų dalis tikisi, kad artimiausiu metu DI taps dar svarbesniu karjeros planavimo įrankiu.

Tyrimas atskleidė, kad tik 5 % jaunimo naudoja DI rašydami gyvenimo aprašymus (CV), o net 76 % nurodė, kad DI šiam tikslui nenaudoja arba daro tai itin retai. Be to:

• 67 % teigia, kad DI neturėjo jokios įtakos jų darbo paieškai;
• 25 % nurodo, kad ieškant darbo DI šiek tiek padėjo;
• 8 % – kad DI labai padėjo siekiant įsidarbinti.

Taip pat pastebėta, kad vyrai dažniau naudoja DI profesiniais tikslais, ovyresni (3–4 kurso) studentai yra labiau susipažinę su DI, nei pirmakursiai.

Šie skaičiai rodo, kad darbo paieškos srityje DI dar nėra traktuojamas kaip įprastas įrankis, nors jo potencialas – didžiulis.

Perspektyvos - augantis DI naudojimas

83 % jaunimo sutinka, kad DI ateityje taps dar svarbesnis – tiek studijose, tiek darbe. Tačiau įžvelgia ir tam tikras rizikas: duomenų apsaugos, etikos, vienodų galimybių naudotis technologijomis ir pan.

-   Dirbtinį intelektą darbo rinkoje šiuo metu gerokai aktyviau naudoja darbdaviai. Tai pastebėję ir įvertinę ieškantieji darbo, galima sakyti, pradėjo kontratakuoti – į darbdavių DI paremtą personalo paieškos procesą atsakydami su DI paruoštais gyvenimo aprašymais, motyvaciniais laiškais, interviu atsakymais ir t.t. Užsivedė mechanizmas, kuris, jei išlaikys tokį patį tempą, turi nemažai grėsmių. Kuo aktyviau abi pusės naudos DI, tuo bus sunkiau tarp technologijų pamatyti žmogų. Pernelyg aktyvus ir neribotas DI įrankių naudojimas personalo/darbo paieškos srityje, gali lengvai aktyvius darbo rinkos žaidėjus paversti pasyviais stebėtojais, be pasirinkimo ir sprendimo teisės. DI gali padėti, bet vertinti, įsitraukti ir priimti sprendimus turi žmogus, - DI ateities perspektyvas ir grėsmes apžvelgia CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.