Vasarą baterijos gali virsti sprogmenimis: ekspertai įspėja dėl karšio keliamų pavojų

„Akumuliatoriai ir baterijos dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų bei ėsdinančių rūgščių, tampa itin toksiškomis atliekomis, o mechaniškai pažeidus gali ir sprogti“, – pabrėžia pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė.

Anot jos, vis dažniau tarp pavojingųjų atliekų atsiranda naujos kartos energijos šaltiniai, tokie kaip paspirtukų, elektrinių dviračių baterijos ar elektroninės cigaretės. Jas paveikus aplinkos veiksniams – tiesioginiams saulės spinduliams, karščiui ar smūgiui – gali kilti terminė grandininė reakcija, vedanti prie gaisro ar net sprogimo.

„Ličio jonų baterijos yra jautrios karščiui – jas palikus įkaitusiame automobilyje ar tiesioginiuose saulės spinduliuose, baterijų viduje gali prasidėti cheminės reakcijos, dėl kurių baterija gali išsipūsti, perdegti ar net sprogti. Tokios situacijos pavojingos ne tik dėl galimų gaisrų, bet ir dėl nuodingų medžiagų išsiskyrimo į aplinką. Net trumpai laikant aukštoje temperatūroje gali būti negrįžtamai pažeista baterijos struktūra“, – įspėja R. Paukštė.

Nuostoliai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkleidžia, kad per šių metų sausio–gegužės mėnesius fiksuotų gaisrų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 20 proc. Dalis patirtos žalos įvyko būtent dėl be priežiūros paliktų įvairių elektronikos prietaisų.

„Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius gaisrų sukeltai žalai atlyginti gyventojams išmokėjome daugiau nei 660 tūkst. eurų. Pastebime vis daugiau incidentų, kai gaisrus namuose sukelia be priežiūros palikti kraunami įrenginiai arba nešiojamos baterijos. Esame užfiksavę atvejų, kai kraunant elektrinį paspirtuką išdegė skylė grindyse, sprogo triračio akumuliatorius, o nuo įkroviklio užsidegė garaže stovėjęs sniego motociklas. Taip pat pasitaikė situacijų, kai tiesiog padėtos baterijos – galimai paveiktos smūgio ar tiesioginių saulės spindulių – užsidegė ir apgadino baldus bei grindis. Šie atvejai rodo, kad tiek be priežiūros kraunami įrenginiai, tiek netinkamai laikomos baterijos gali kelti realų pavojų namų turtui, o kartais ir gyvybei“, – pasakoja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais vien dėl įkrovimo prietaisų ir baterijų sukeltų incidentų buvo išmokėta daugiau nei 35 tūkst. eurų.

Ką daryti, kad baterijos nesukeltų nelaimių

„Visuomet turime laikytis saugumo tiek naudojant įvairius elektronikos įrenginius, tiek vėliau juos tinkamai rūšiuojant. Tik atsakingas atliekų rūšiavimas gali sumažinti rizikas kilti gaisrams bei padėti užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą“, – teigia „Toksika“ laboratorijos vadovė R.Paukštė.

• Nekraukite baterijų naktį, nepalikite be priežiūros. Dalis incidentų įvyksta, kai prietaisai paliekami krautis ilgam laikui, pavyzdžiui, nakčiai. Be priežiūros kraunami įrenginiai gali perkaisti, deformuotis arba užsiliepsnoti.
• Nelaikykite įrenginių tiesioginiuose saulės spinduliuose ar įkaitusiose patalpose.
  Vasarą įkaitęs automobilis, palangė ar sandėliukas gali sukelti staigų baterijos temperatūros šuolį. Net ir išjungti įrenginiai esant aukštai temperatūrai gali užsidegti ar net sprogti.
• Neišmeskite baterijų ir elektronikos į buitinių atliekų konteinerius. Net ir naudotos baterijos gali sukelti gaisrą atliekų tvarkymo grandinėje. Be to, jų sudėtyje esantys sunkieji metalai teršia aplinką.
• Atiduokite baterijas ir elektronines atliekas į specialius surinkimo punktus. Gyventojai raginami naudotis savivaldybių pavojingųjų atliekų aikštelėmis, mobiliais surinkimo punktais ar prekybos centruose įrengtomis baterijų surinkimo dėžutėmis.
• Naudokite tik gamintojo rekomenduojamus įkroviklius. Nekokybiški, nesuderinti arba per galingi įkrovikliai gali perkrauti bateriją, sukelti elektros šuolius ir padidinti gaisro riziką.