„Samsung Galaxy Note 10+” apžvalga

Žinote, tas didelis ekranas, pagaliukas ir visos įmanomos funkcijos leido primerkti akį prieš kaistantį korpusą ir stringančią operacinę sistemą. Metai bėgo, tačiau mano meilė šiai serijai neblėso. Nors vis įsigydavau naują „iPhone”, beveik visada po kurio laiko jį pakeisdavau tuo metu naujausiu „Galaxy Note”.

Tačiau prieš porą mėnesių pabandymui gavęs mažesnį „Note10” jaučiausi taip tarsi kažkas mano keturvietį automobilį vieną rytą būtų pakeitęs dviviečiu kupė - viskas kaip ir gerai, bet tuo pat metu kažko trūksta. Lyg valgytum prašmatniame restorane didelėje lėkštėje patiektą meno kūriniui prilygstantį patiekalą, bet padavėjui nunešus indus suprastum esąs alkanas. Dėl šios priežasties nusprendžiau ilgiau pagyventi su didžiuoju „Galaxy Note10+”. Ar jis pakeitė mano nuomonę, sužinosite šioje apžvalgoje.

Dizainas

Traukdamas „Note10+” iš pakuotės tikrai nesiruošiau būti nustebintas - telefoną mačiau specialiame žurnalistams skirtame renginyje dar prieš jo oficialų pristatymą, galų gale kurį laiką bandžiau identiškai atrodantį jo jaunesnį brolį. Visgi pirmas kelias minutes tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo veidrodinės, visomis vaivorykštės spalvomis tviskančios „Pašvaistės” spalvos. Ji atrodo kur kas stilingiau, nei konservatyvioji juoda, bet tuo pat metu nesudaro jaunimui skirto išmaniojo įspūdžio ir be didesnių problemų galėčiau tokios spalvos įrenginį įsivaizduoti kostiumuoto verslininko rankose. Vaizdą dar labiau pagerina stilingas ir kontrastingas tamsiai mėlynos spalvos „S-Pen” rašiklis. „Samsung” nusipelno pagyrimo dėl sugebėjimo suderinti madą su solidumu.

Tiek ekranas, tiek stiklinė nugarėlė yra lenkti identišku kampu, kas po truputį tampa nebe išskirtiniu Pietų Korėjos milžinės skiriamuoju dizaino aspektu, bet visos rinkos standartu. Tačiau su „Note10” kompanija pasistengė įrodyti, kas čia bosas. Stiklus tarpusavyje jungiantis aliuminis rėmelis atsikratė pernykščio aštrumo ir tapo dar plonesnis. Dėl šios detalės išmanusis tapo lyg nugludintas jūros akmenėlis - norisi jį vartyti visais kampais ir nebaisu, kad delno oda užklius už kokio aštraus kampo. Beje, pokyčiai visiškai nepadarė įtakos konstrukcijos tvirtumui. Kelios minutės prieš rašant šią apžvalgą, „Note10+” nusprendė evakuotis iš mano kelnių kišenės, nelabai švelniai nusileisdamas ant medinių grindų. Laimė, net ir dabar visomis kryptimis vartydamas prietaisą negaliu pasakyti, ant kurio kampu jis palietė grindis, kadangi ant rėmelio neliko nė žymės, kaip ir ant „Gorilla Glass 6” stiklų. Na, o mėgstančius maudynes su telefonu, informuoju, jog gamintojas deklaruoja atsparumą gėlam vandeniui iki 1,5m gylyje, panardinus ne daugiau 30 minučių.

Ergonomikos dalyje svarbiausia pakomentuoti „Note10+” dydį, nes teoriškai telefonas turėjo taip išsipūsti, kad net gamintojas privalėjo serijos fanams išleisti mažesnį „Note10”. Keista, bet man pliusas nesudarė tokio giganto įspūdžio, kaip ankstesnieji Noutai. Galbūt taip yra todėl, kad kasdien naudoju ganėtinai nemažą „Xiaomi Mi 9”, bet nė karto neatsidūriau situacijoje, kai „Samsung” išmanusis man būtų atrodęs per didelis. Taip, vienoje rankoje jį ne taip pat patogu laikyti kaip paprastą dešimtuką, taip, kišenėje jis užima daugiau vietos, bet tas skirtumas yra įspūdingai nedidelis. Tačiau vienas dalykas, vienijantis abu 2019 metų „Galaxy Note” yra ypač erzinantis - į kairį šoną perkeltas įjungimo mygtukas, užėmęs visus nervinusį „Bixby” klavišą. Maža to, ilgiau palaikius paspaudus, iššoka ne išjungimo parinkčių meniu, o nekenčiamas „Bixby”, tad norint visai išjungti telefoną reikės to ieškoti įrankių juostoje. Laimė, nustatymuose šį nesusipratimą galima lengvai ištaisyti. Beje, pirmąkart istorijoje, „Galaxy Note” prietaisas neteko 3,5mm ausinių jungties, todėl šalia „USB-C” lizdo, priešingoje „S-Pen” rašikliui vietoje, tuščia.

„Note10+” dizainas toks geras, jog nejučia kyla įtarimas, kad jį kūrė ne ankstesni akiniuoti dizaineriai, o laikrodžių meistrai iš Šveicarijos.

Ekranas

Praeityje interneto platybėse „Samsung Galaxy Note” tema buvo galima rasti ne vieną juokelį apie prie ausies televizorius prisidėjusius žmones, taip šaipantis iš netradiciškai didelio ekrano. „Note10+” tęsia serijos tradicijas ir toliau mus šokiruoja net 6,8 colio įstrižaine, lyginant su pirmtaku, padidėjusia net puse colio. Tai kodėl tada nesureagavo interneto juokdariai? Visų pirma, išmaniųjų telefonų ekrano išmatavimai auga kiekvienais metais, todėl labai tikėtina, jog patys pokštininkai savo memus žiūri per ne daug mažesnę matricą, o antra - „Samsung” ekraną padidino rėmų sąskaita.

Dėl šios priežasties viršutinėje dalyje atsirado skylutė kamerai ir išnyko smakru vadintas apatinis rėmas. Galbūt galima pirštu besti į konkurentus, asmenukių kamerą paslėpusius korpuse ir ją iškeliančius įmantriu elektriniu mechanizmo, bet tiesą sakant, „Note10+” sprendimas, mano nuomone, yra kur kas racionalesnis. Taip išvengta nepatikimų judančių dalių, o į akis tas taškas beveik nekrenta. Juo labiau, kad gamintojas tam tikrais atvejais jį sumaniai apjuosia plona šviečiančia juostele, kas atrodo netgi labai futuristiškai.

Vis dėlto pakalbėkime apie kokybę. „Samsung” garsėja kaip geriausių AMOLED ekranų gamintoja, tačiau specialistai žino, jog geriausios iš geriausių matricų atsiduria būtent „Galaxy Note” serijoje. Kelios sekundės žiūrėjimo ir tą patvirtins kiekvienas, pažvelgęs į „Note10+”. Šiemet korėjiečiai net 42% procentais sumažino išspinduliuojamos kenksmingos mėlynos spalvos kiekį ir ketvirtadaliu padidino šviesumą. Nustatymuose dar nustatykime QHD+ raišką, o ne pagal nutylėjimą ekraną taupančią FHD+, ir turime absoliutų čempioną. Didelė rezoliucija, šiemet dar natūralesnės spalvos ir puikus matomumas saulės šviesoje. Neįsivaizduoju, ko dar gali trukti. Vaizdas kaip niekad primena aukštos kokybės spalvą ir tiesiog neleidžia atitraukti akių. Na, o jei norite visai saldainiško vaizdo, ekrano nustatymuose pasirinkite „Ryškų” režimą.

Turiu prisipažinti, jog netgi specialiai rinkausi žiūrėti „YouTube” Nouto ekrane, nes nei planšetės, nei kompiuterio matrica negali prilygti kokybe. Žodžiu, jei ekranas jums yra didžiausias prioritetas, rinkitės „Note10+” - geresnio ekrano nesiūlo joks kitas telefonas.

Veikimas

Mažojo „Note10” apžvalgą pradėjau nusiskendimais dėl ekrane įmontuoto ultragarsinio pirštų antspaudų skenerio. Kadangi lygiai toks pats jutiklis slepiasi ir pliuse, tikėjausi identiškai blogo pasirodymo, tačiau dėl man nesuprantamų priežasčių antspaudas buvo tiksliai nuskaitomas ne 5 iš 10 kartų, bet kokius 6-7. Galbūt gamintojas šiek tiek pagerino veikimą su programinės įrangos atnaujinimu, bet, kaip ten bebūtų, tai vis dar nekeičia fakto, jog priešininkai su paprastesniais optiniais sensoriais demonstruoja kur kas geresnius rezultatus. Dėl to rekomenduoju įsijungti atrakinimą veidu.

„S-Pen” rašiklio prisijaukinti taip ir nepavyko. Pirmomis naudojimo dienomis tradiciškai traukiau jį ir bandžiau žymėtis svarbius dalykus, bet nejučia vis tiek save pagaudavau užrašus renkantį klaviatūra „Google Kepė” programėlėje. Vienintelės vietos, kur pagaliukas man pravertė - greitas pirkinių sąrašo sudarymas (patogu, jog nereikia atrakinti ekrano - ištrauki pieštuką ir rašai) bei nuotraukų retušavimas. Šiųmetė naujovė - įvairių veiksmų atlikimas mojuojant „S-Pen” įvairiomis kryptimis. Pavyzdžiui, kameros aplikacijoje mojant į vieną ar kitą pusę galima keisti fotografavimo režimus, o aukštyn - perjungti iš galinės kameros į priekinę. Iš pradžių tai laikiau viena tų funkcijų, kurią smagu pademonstruoti prieš draugus, bet vėliau užmiršti, tačiau vienoje situacijoje man visgi ji pravertė. Klausant muzikos ir palikus telefoną kur nors giliai krepšyje, mojant rašiklį į kairę ar dešinę, galima perjungti dainą. Galbūt aplinkiniams atrodysite kaip koks Hario Poterio filmų veikėjas, bet patogumas tai atperka.

Ko jau ko, bet galios „Galaxy Note10+” tikrai netruks. Jau baziniame modelyje rasite net 12GB operatyviosios ir 256GB itin greitos „UFS 3.0” standarto vidinės atminties, kurią galite išplėsti atminties kortele (ne Plus versija tokios galimybės nesuteikia), o skaičiavimais rūpinasi itin galingas „Exynos 9825” procesorius bei „Mali-G76 MP12” vaizdo plokštė. Visas šis komplektas užtikrina „Samsung” telefonams nebūdingai spartų veikimą - aplikacijos pasileidžia tiesiog žaibiškai, perėjimai tarp jų sklandūs ir nėra to tradicinio, Pietų Korėjos milžinės telefonams būdingo lagelio. Žinoma, čia nerasite to staigumo, kurį siūlo „OnePlus” ar brangiausi „Xiaomi”, bet nepasakyčiau, jog to pasigedau.

Taigi, turbūt niekeno neturėtų stebinti faktas, kad tradicinis mūsų komandos patvirtintas spartos testas, kaip ir būdinga „Plus” modeliui, įveiktas su pliusu. „Note10+”sparčiai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir YouTube programėles, pačiais aukščiausiais grafikos nustatymais leido žaisti „PUBG Mobile” ir „Asphalt 9” žaidimus bei sugebėjo visas mano išvardytas programėles išlaikyti fone. Beje, jei svarstote, ar tikrai būtini tie 12GB RAM, nevarkite - tai tik marketingo triukas ir galbūt bandymas paruošti telefoną ilgiems metams naudojimo. Visas minėtas aplikacijas fone išlaiko išmanieji su 8 ir net su 6 gigabaitais operatyviosios atminties.

Kalbai pasisukus apie programinę įrangą, iškart norisi išbarti gamintoją. Negi normalu, kad brangiausias kompanijos telefonas turi tenkintis senąja Android 9 operacine sistema, kai pigieji „OnePlus” ir netgi „Xiaomi” seniausiai džiaugiasi dešimtąja versija? Net neabejoju, kad atnaujinimas galiausiai pasieks „Note10” telefonus, tačiau liūdna, kad reikės palūkėti dar keletą mėnesių. Tuo metu dabartinė „OneUI” vartotojo sąsaja atrodo pakankamai moderniai, nors vaikiškos spalvos ir grafikos šiek tiek kontrastuoja su solidžiu įrenginio korpusu. Siūloma visa galybė patogių smulkmenų - pavyzdžiui, kai išmanusis per Bluetooth prisijungia prie automobilio garso sistemos, muzika paleidžiama automatiškai ir nereikia traukti telefono iš kišenės. Tai pat suteikiamos neribotos galimybės modifuoti „Nuolat įjungto” ekrano atvaizdavimą. Iki visiškos laimės trūksta tik padoresnio valdymo gestais, kuris greičiausiai ir atsiras po minėto atnaujinimo.

Beje, galbūt kada pajutote, kad norite telefonu nuveikti kažką tokio, kam prietaiso ekranas per mažas? Pavyzdžiui patogiai peržiūrėti nuotraukas, suredaguoti video ar tiesiog patogiau sukurti tekstinį dokumentą? „Note10+” savininkai telefoną visiškai valdyti galės prijungę jį prie nešiojamo kompiuterio įprastu USB laidu bei į kompiuterį atsiuntę specialią „DeX” programą.

Ryšių srityje jokių kabliukų nepastebėjau. 4G ir Wi-Fi greičiai stebino, o Bluetooth ir GPS veikė labai patikimai.

Garsas

Nors esu už technologijų pažangą, tam tikri techniniai sprendimai, iš pradžių atrodantys inovatyviai, kartais veikia prasčiau už senesnę technologiją. Būtent šis teiginys sukosi mano galvoje vertinant „Note10+” garsą.

„Samsung” paskutiniuosius keletą metų savo aukščiausios klasės įrenginiuose montavo stereo garsiakalbius, tiksliau garsiakalbį apačioje ir antru garso šaltiniu tarnaujančią pokalbio ausinę. Nors šis Noutas nėra jokia išimtis, pirmąkart suabejojau stereo efekto buvimu. Dėl to kalta minėtoji ausinė. Gamintojas, pašalinės viršutinį rėmą, turėjo kažkur sukišti garsiakalbio groteles, bet neradęs tam vietos, jos daugiau ir neieškojo - kaip garso rezonatorius tarnauja pats ekranas. Skambučio metu tai didesnių problemų nesudaro (nors jausmas labai įdomus, nes garsas vienodai kokybiškas ausį pridėjus bet kurioje ekrano vietoje), tačiau žaidžiant žaidimus ar žiūrint filmus, bent jau man susidarė įspūdis, jog veikia tik apatinis garso šaltinis, o antrojo garsas tiesiog negali ištrūkti iš korpuso. Audio kokybė tikrai nebloga - nemažai žemų dažnių, aukštieji atkuriami puikiai, garso lygis pakankamas, bet, mano nuomone, tokia garsiakalbių sistema yra žingsnis atgal, lyginant su pirmtaku.

„Galaxy Note10” serija medijoje garsiai nuskambėjo kaip pirmoji Noutų istorijoje atsisakiusi ausinių jungties. Maža to, įvairūs tyrimai parodė, kad korpuse vietos visgi buvo, o pats gamintojas netgi nesiteikė dėžutėje pridėti perėjimo į USB-C. Guodžia nebent tai, jog su telefonu pakuotėje atkeliauja kokybiškos USB-C kištuką turinčios „AKG” ausinės - rimtai, buvau nustebintas jų atkuriamo garso. Visa ši situacija veda į vieną teoriją- „Samsung” jau mano perėjusi į belaidę ateitį, kas nėra visiška netiesa, kai rinkoje tiek skirtingų belaidžių audio produktų.

Kamera

Kol kiti gamintojai plėšosi iš paskutiniųjų bandydami nugarėlėje sumontuoti kuo daugiau ir kuo įvairesnių kamerų, „Samsung” šiemet nusprendė nesiplėšyti dėl nuotraukų kokybės ir susikoncentravo į tai, kas jiems sekasi geriausiai – filmavimą. Na bet apie viską nuo pradžių.

Vidurinis jutiklis vertikaliai išdėstytame kamerų modulyje yra tas pats 12MP sensorius, kurį randame „Galaxy S10” modelyje. Jis, priklausomai nuo apšvietimo, gali keisti diafragmą į f/1,5 arba f/2,4 padėtį, kai esate gerai apšviestoje vietoje. Iš esmės nuotraukų kokybe skųstis negalima; dieną jos ganėtinai detalios, labai šviesios ir pakankamai natūralios, bet jeigu bandysime vaizdą artinti, kepurę teks nukelti konkurentams iš „Huawei” stovyklos. Tas pats ir su fotografavimu blogo apšvietimo sąlygomis. Rezultatas kaip ir tenkintų, na bet tas „Šviesios nakties” režimas vis dar begėdiškai atsilieka nuo „Google Pixel 3” ar „Huawei P30 Pro”, nes objektą apšviečia dirbtine, akiai nemalonaus atspalvio geltona šviesa. Džiugina nebent idealiai veikiantis autofokusavimas ir puikus HDR režimas, kuriam prilygti gali nebent „Pixel” telefonai.

Kitos 2 kameros taip pat buvo pasiskolintos iš „Galaxy S10”. 16MP itin plataus kampo akis yra ganėtinai naudinga ir geba pasiūlyti bene geriausius tokio tipo kadrus rinkoje, nors kokybė galbūt ir neprilygsta kokybiškesniam pagrindiniam sensoriui. 12MP priartinimui skirta kamera vaizdą optiškai priartina tik 2 kartus, kas stipriai atsilieka nuo minėtųjų „Huawei” siūlomo 5 kartų analogo. Vis dėlto ji pasitarnauja fotografuojant labai gerai atrodančius portretus ir kartas nuo karto leidžia bent minimaliai pritraukti vaizdą, kai neįžiūrime gatvės pavadinimo ar norime iš patalpos galo nufotografuoti sunkiai įžiūrimą skaidrę.

• 

  Priartinimui skirta kamera

• 

  Itin plataus kampo kamera

• 

  Pagrindinė kamera

• 

  Fotografija gero apšvietimo sąlygomis

• 

  Fotografija parke

• 

  Automobilio fotografija

Galiausiai aptarti dera ketvirtą kamerą, kurios nerasime mažesniajame „Note10”. Tai - gylio jutiklis, kurį kamera ją vadinti galima tik teoriškai. Jis nefiksuoja nuotraukų, o tiesiog matuoja atstumą iki objekto ir taip padeda sulieti foną pagrindinės kameros darytuose portretuose. Įdomiausia, kad tokia sistema savo funkciją atlieka puikiai. Daiktų briaunos ir žmonių kūno dalių kraštai nuo fono atskiriami kur kas geriau nei kituose mano bandytuose telefonuose, įskaitant ir šio modelio mažąjį brolį.

• 

  Sulieto fono režimas

• 

  Sulieto fono režimas

• 

  Sulieto fono režimas

Pagaliau pereikime prie to, ką „Samsung” daro geriausiai iš visų. Filmuoti su „Galaxy Note10+” vienas malonumas – objektas visada tiksliai fokusuojamas, o pagrindinė kamera dėka optinės stabilizacijos su drebančiomis rankomis kovoja tiesiog puikiai. Jei norite absoliučiai nedrebančio vaizdo, įsijunkite „Itin Stabilus” režimą. Jis, naudodamas itin plataus kampo jutiklį, šią užduotį atliks tiesiog puikiai. Visgi teks susitaikyti su prastesne video kokybe.

Funkcija, kuriai nemažai dėmesio skirta „Note10+” pristatymo metu, yra „Tiesioginio fokusavimo vaizdo įrašai.” Jis kliaunasi tuo pačiu, mano neseniai minėtu gylio jutiklio ir atlieka tą patį, ką ir nuotraukose - video įrašuose objektus atskiria nuo fono. Tai tikrai labai įdomus filmavimo režimas, kuriuo nufilmuotus vaizdo įrašus žiūrėdamas nejučia pradedi kasyti pakaušį ir svarstyti, kodėl konkurentai apie tai anksčiau nepagalvojo. Nepasakyčiau, kad fonas visada tiksliai suliejamas, ypač jei objektas juda, bet statiškiems vaizdams pagyvinti tokia filmavimo galimybė tikrai pravers.

Nors šiuo metu rinkoje stebime kamerų daugėjimo tendenciją, priekyje „Note10+” turi vos vieną 10MP asmenukių jutiklį – vienu mažiau nei turėjo „Galaxy S10+.” Vis dėlto „Samsung” ją priskiria „Pro” klasei. Ir iš tiesų, dienos šviesoje ji veikia tiesiog nuostabiai. Detalumas, spalvos ir fokusavimas beveik idealūs. Na o vakare kartojasi galinės kameros istorija, kai kažko džiuginančio pasakyti negaliu. Pagirti norėčiau portretines nuotraukas – su mano garbanotais plaukais susitvarkyta puikiai ir mano veidas tiksliai atskiriamas nuo fono. Vėlgi pabrėžiamos filmavimo galimybės, kaip kad galimybė vaizdą filmuoti 4k raiška – neva tuo apsidžiaugs įvairūs vlogeriai. Hmm, nemanau, nes įrašų kokybė nėra tokia, kad norėtųsi dalytis „YouTube” platformoje. Nebent draugus žiemą pradžiuginsite saulėtu ir labai detaliu video sveikinimu iš šiltų kraštų. Išbandyti galėsite ir analogišką galinei kamerai „Tiesioginio fokusavimo vaizdo įrašų” režimą, kuris čia veikia nedaug prasčiau.

Pasvėrus viską, „Samsung” savo naująjį Noutą aprūpino tikrai universaliu ir aukštos klasės kamerų rinkiniu. Deja, nors filmavimo galimybės yra bene plačiausios rinkoje, fotografijoje dešimtas pliusas, net ir po visų kameros programinės įrangos atnaujinimų, yra priverstas ryti konkurentų dulkes.

Baterija

„Galaxy Note” serija pirmaisiais gyvavimo metais buvo užsitarnavusi baterijos ištvermės etalono titulą. Deja, bėgant metams jį perėmė konkurentai iš Kinijos, ir „Note” tapo tiesiog stipriu vidutinioku. Tą taisyklę patvirtino tiek mano pernai testuotas devintukas, tiek šiųmetis mažasis „Note10”. Vis dėlto pliuso ženklas modelio pavadinime sužadino mano lūkesčius.

Telefone montuojamas 4300mAh talpos akumuliatorius yra nedidelis žingsnis į priekį nuo 300mAh mažesnės „Note9” celės ir didelis patobulinimas, lyginant su 3500mAh „Note10” baterija. Įdomu tai, kad realybėje ištvermės prieaugis yra kur kas didesnis, nei leistų įsivaizduoti skaičiai parametruose. Net ir ekrano nustatymuose pakeitus numatytąją FHD+ raišką į QHD+, „Note10+” labai užtikrintai atlaikydavo mano darbo dieną ir palikdavo dar maždaug 35% kitos dienos rytui. Galbūt toks rezultatas nepranoksta rekordininkų iš „Redmi” pigiųjų įrenginių stovyklos, bet flagmanų segmente sunkiai rasčiau konkurentą, galintį iš vienu įkrovimu garantuoti 7h30min įjungto ekrano laiko. Ir turėkime omenyje, kad šį rodiklį dar galima pagerinti, sumažinus ekrano rezoliuciją ir išjungiant nenaudojamus ryšius, ko niekada nedarau.

Kad akumuliatorius būtų naudojamas kaip įmanoma efektyviai, „Samsung” galėtų geriau optimizuoti vidinius „OneUI” procesus, kurie fone kartas nuo karto papiktnaudžiaudavo keliais įkrovos procentais. Beje, kalbant apie įkrovimą, „Note10+” yra tikras vunderkindas. Kadangi dėžutėje pridedamas 25W greitasis įkroviklis bateriją visiškai pripildo per kiek daugiau nei valandą, gamintojas vartotojams siūlo atskirai įsigyti galingesnį 45W blokelį ir taip stipriai sutrumpinti dalinės įkrovos laiką. Kodėl jo nėra dėžutėje? Tai daroma sąmoningai, kadangi didesnė įkrovimo galia labiau kenkia baterijos ilgaamžiškumui.

Kitas privalumas - šiemet patobulinta belaidžio įkrovimo funkcija. Nusipirkus galingesnę stotelę, nebereikės laukti keleto valandų, kol išmanusis pasistiprins. Vis dėlto labiausiai likau sužavėtas atvirkštinio belaidžio įkrovimo galimybe. Kitaip tariant, valdiklių juostoje paspaudus vieną mygtuką, ant „Note10+” nugarėlės galima krauti „Samsung Galaxy Active 2” išmanųjį laikrodį (apžvalga jau netrukus), „Galaxy Buds” ausines arba tiesiog kitą telefoną. Kadangi tai nėra labai efektyvus procesas, įrenginiai kraunasi lėtai ir ganėtinai sparčiai senka Nouto baterija, bet patogumas viską atperka. Tiesą sakant, kelias savaites kasdien dėvėdamas minėtąjį laikrodį, jo baterijos nė karto nekroviau kitokiu būdu.

Verdiktas

Mažojo „Note10” atveju, dėl Noutams nebūdingų ribotumų ir didelės kainos, rašant verdiktą teko ne tik ilgokai pakrapštyti pakaušį, bet ir konsultuotis su „Samsung” atstovais, aiškinantis, kokiai auditorijai jis skirtas. Laimė, su „Samsung Galaxy Note10+” viskas yra kur kas paprasčiau. Prabangus dizainas, geriausias rinkoje ekranas, dosnios specifikacijos ir patikima baterija yra sunkiai nugalimas komplektas, jei, aišku, užsimerksime prieš paskui kitus komponentus nespėjančią kamerą.

Vis dėlto „Note10+” yra kur kas daugiau nei popieriniai skaičiai, kuriuos jau kuris laikas pasiūlyti gali ir tris kartus pigesni prietaisai. Tai yra tam tikras statusas, kurio kol kas nepavyko užsitarnauti jokiam Android telefonui, bei šiemet dar išsiplėtęs vis dar niekam neprilygstamas funkcijų rinkinys, tapęs „Galaxy Note” serijos vizitine kortele. Būtent dėl to „Samsung Galaxy Note10+” yra vienintelis telefonas šiuo metu, už kurį verta mokėti 1000 eurų artimą sumą.