„Huawei P20 Pro“ kameros apžvalga

Nuo 2016 metų „Huawei“ išsiskyrė iš kitų kompanijų naudodama du pagrindinės kameros modulius ir oficialiai bendradarbiaudama su garsiuoju fotoaparatų gamintoju „Leica“. Tuo metu antrasis juodai baltas kameros sensorius sužavėjo tik nišinę auditoriją, o užrašas „Leica“ kėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Vis dėlto, visų nuostabai, 2018 metų flagmanas „Huawei P20 Pro“ savo nugarėlėje slepia jau net 3 galinės kameros jutiklius, o pavadinimas įkūnija pažadą, jog progresas matuojamas dešimtimi kartų. Išsiaiškinkime, ar eilinis vartotojas įžvelgs kardinalų kamerų patobulėjimą, ir ar pelnytai „Huawei P20 Pro“ tituluojamas geriausiu kamerofonu?

Trys galinės kameros

Pagrindinis telefono „arkliukas“ – 40MP, 1/1,7“ dydžio kameros sensorius su f/1.8 dydžio optiniu lęšiu. Šiuo metu tai didžiausias sensorius, naudojamas išmaniajame telefone, o didesnį 1/1,5“, 41MP sensorių turėjo tik „Nokia 1020”. Po jos sužibėjimo ir nuopuolio praėjo ne mažai laiko, technologijos patobulėjo taip, jog telefono dizaino nereikia darkyti gremėzdišku kameros iškilimu, o programinis vaizdo apdorojimas leidžia pasiekti net geresnį rezultatą. Neapsigaukite, visgi tai nėra realus 40MP sensorius, kuris naudojamas profesionaliuose fotoaparatuose, tai labiau matematinė skaičių išraiška, pasiekta dėka naujosios „Quad Bayer“ filtro technologijos. Trumpai tariant, šis sensorius daugiau, tiksliau ir greičiau sugeria šviesą, tačiau 40MP detalumu nepasižymi. Artinant vaizdą įsijungia 8MP kamera su f/2.4 dydžio lęšiu, kuris taip pat turi stabilizaciją. Tai antrasis „Huawei“ telefono arkliukas, nes jo padedami galime kadrą priartinti 3 kartus neprarasdami vaizdo kokybės. Deja, priartinus 5 kartus vaizdas pradeda stokoti detalumo, nes optiniam priartinimui pradeda talkinti dar ir skaitmeninis artinimo apdorojimas, o štai maksimalus 10 kartų artinimas atliekamas jau tik skaitmeniniu būdu.

Trečioji galinės kameros „akis” – tai juodai baltas 20MP sensorius su f/1.6 diafragma. „Huawei“ sako, kad būtent ši komponentas padeda tiksliau apdoroti patenkantį šviesos srautą ir tinkamai perteikti juodos spalvos tonus, o jai į pagalbą ateina dar ir įmontuotas šviesos temperatūros sensorius. Deja, praktikoje dažnai tenka susidurti su netinkamu baltos spalvos atvaizdavimu, bet norėtųsi tikėti, kad tai labiau programinis netikslumas, kuris bus ištaisytas su atnaujinimu.

Priekinė kamera

Priekinė kamera apginkluota net 24MP sensoriumi ir f/2.0 optika, tačiau labai didelio kokybės įspūdžio nepaliks. Ji neturi automatinio fokusavimo ir kartais apsirinka su šviesos balansu, dėl to dažnai grupinė asmenukė gali nepavykti, nes toliau nuo kameros esantys žmonės ar objektai bus už fokusavimo perimetro. Kita vertus, perpratus atstumo ir fokusavimo subtilybes bei sumažinus pagražinimo funkciją galima padaryti ganėtinai detalių ir įdomių kadrų, nes priekinė kamera taip pat turi „portrait“ režimą su „3D lighting“ šviesos imitacija. „Bokeh“ efektą galima įjungti arba išjungti, kuris galinį foną sulieja gražiai, bet retsykiais ne idealiai. Beje, pasirodė keista, kad perjungus vaizdą į „selfie“ kamerą automatiškai nustatomas „portrait“ režimas.

Kameros aplikacija

Apie kameros programėlės valdymą ir nustatymus galima būtų parašyti atskirą paragrafą. Vos įjungus kameros aplikaciją pasitinka ganėtinai įprastas vaizdas, savo dizainu šiek tiek primenantis iPhone kameros valdymą, tačiau gilinandamiesi į esamus režimus ir atskirus jų nustatymus suprasite, kad viskas gerokai sudėtingiau. Norint sukonfigūruoti kamerą pagal savo poreikius, reikia užeiti į atskirų režimų nustatymus. Pavyzdžiui, galinės kameros nustatymuose nėra galimybės pakeisti filmavimo ar priekinės kameros nustatymų, ir atvirkščiai. Norint pasirinkti HDR, juodai baltą, panoramos ar kt. režimą reikia atlikti papildomus kelis veiksmus: pastumti režimų juostą, paspausti „Daugiau“ ir tik tada spustelėti norimą režimą. Visa užtrunka papildomas kelias sekundes, kas nėra patogu ir tuo metu norima užfiksuoti akimirka gali būti dingusi. Taip pat nėra patogus priartinimo mygtukas - jei telefonas paverstas horizontaliai, jis lieka išsidėstęs prie dešiniojo ekrano šono, t.y. atsiduria ekrano viršuje, o jo perjungimas netyčia nepaliečiant ekrano reikalauja nedidelių treniruočių.Išmanusis neturi dedikuoto kameros mygtuko, tačiau greitai, du kartus spustelėjus garso mažinimo klavišą, įsijungia kamera ir automatiškai padaro kadrą. Tai galima išjungti arba pasirinkti, jog tik įjungtų kameros programėlę. Tiesa, jei tuo metu bus klausomasi muzikos, ši funkcija neveiks.

Išskirtiniai fotografavimo režimai

Kalbant apie „monochrome“ (juodai baltą) režimą, „Huawei“ nepraleidžia progos paminėti „Leica“ vardo ir tai daro ne be reikalo. Šios nuotraukos žavi savo aštrumu ir juodos spalvos gilumu. Tai tikrai ne tas pats, kas nufotografuoti spalvotai ir uždėti juodai baltą filtrą, visgi „Huawei“ ir „Leica“ padarė kažką išskirtinio telefonų rinkoje. Papriekaištauti galima nebent dėl to, kad kartais juntamas per blankus baltos spalvos balansas, bet tikiuosi, kad ateities atnaujinimai nušlifuos šį režimą iki tobulumo.

Šio telefono išskirtinis režimas, tai „Night“ (nakties režimas). Jau ir anksčiau galima buvo užfiksuoti nakties vaizdus telefonu, tačiau laikant jį rankose ir nustačius ilgą sensoriaus išlaikymą vaizdas dažnai būdavo panašus į susiliejusią košę. Šį kartą „Huawei P20 Pro“ nustebino savo tikslumu. Nereikia jokio stovo, laikomas rankose telefonas automatiškai minimizuoja drebėjimą ir gaunamus netikslumus, tad galutinis rezultatas kartais gaunamas toks, kad kai kurių detalių net žmogaus akis nepamato. Visa tai veikia su nejudančiais objektais, nes „Huawei P20 Pro“ maždaug 5-6 sek. daro kelis skirtingų nustatymų kadrus ir sujungia juos į vieną.

Ne ką mažiau aplinkinius galima nustebinti ir portretų režimu. Ši funkcija, kaip jau minėjau, taip pat pasiekiama ir priekinėje kameroje. Toks fotografavimas praverčia tuomet, kai šviesa krenta netinkamu kampu ant veido ar norima pažaisti foto studijos guru.

Dirbtinis „Huawei“ intelektas

Dar vienas aspektas, kuo „Huawei“ didžiuojasi, tai – AI (dirbtinis intelektas). Deja, jam dar labai, labai toli iki tų, kuriuos matome fantastiniuose filmuose. Kaip jis veikia? Įsijungus kamerai jis atpažįsta fiksuojamą sceną ir pritaiko tai erdvei ar daiktui būdingą pagražinimo filtrą, panašų į randamus „Instagram“ programėlėje, skiriasi tik tai, kad čia viskas atliekama realiuoju laiku. Pavyzdžiui, jei nuotraukoje aptinkamas mėlynas dangus, atsiranda tai patvirtinantis užrašas, padidinamas kontrastas, mėlyna spalva paryškinama ir pridedama šiek tiek „vinjetės”, aptikus gyvūną paaštrinamos detalės ir t.t., - iš viso iki 500 atpažįstamų scenarijų. Kodėl „deja”? Todėl, kad paryškinamos spalvos tampa tolimos nuo realybės, kartais net erzinančiai ar šlykščiai per ryškios, o detalės iškraipomai užaštrintos. Jei visgi akį džiugina toks ryškumas, galima atskiram kadrui pagrindiniame kameros lange pasirinkti paryškintų spalvų profilį arba pasikeisti paties ekrano spalvų atvaizdavimo gamą.

Iš pateikto pavyzdžio galima susidaryti įspūdį, kad verta fotografuoti tik 40MP kamera, o ne 10MP, tačiau taip daryti nepatartina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nuotraukos užims gerokai daugiau vietos. Visų antra, nors 40MP kameros modulis ir turi stabilizaciją (AIS – „A.I. Image Stabilization), ne visada pavyksta užfiksuoti aštresnį, daugiau detalių turintį kadrą. Judantiems objektams ir kasdieniam, greitam fotografavimui verta nustatyti 10MP kokybę, o norint įamžinti gražų peizažą, galima perjungti į 40MP sensorių. Fotografuojant 10MP pasirinktimi automatiniu nustatymu telefonas net ir be vidinio dirbtinio intelekto 9 kartus iš 10 prisitaiko ir parenka tinkamus nustatymus, pavyzdžiui įjungiamas HDR arba nakties metu nebūtina jungti naktinį režimą, jei fotografuojama miesto gatvėse.

Video filmavimas

Kamera gali filmuoti sulėtintu režimu iki 960 kadrų per sekundę HD kokybe arba 120 kadrų per sekundę FHD. Taip pat yra „piešimo šviesa” galimybė, „time-lapse“ pagreitintas filmavimas HD kokybe, erdvinis 3D fotografavimas, dokumentų skenavimas (ne visada tikslus), fokuso keitimo, maisto fotografavimo režimai, vandens ženklas (ant nuotraukos uždedamas vietovės pavadinimas, oro temperatūra ir data), PRO režimas (jame rankiniu būdu galima padidinti ISO net iki 10240, fotografuoti RAW formatu) bei minėti HDR ir juodai baltas fotografavimas.

Įprastas „Huawei P20 Pro“ video filmavimas nėra stiprioji pusė, tačiau tinkamai pasirinkus formatą jis nenuvils. Filmuojant 4k ir FHD/60fps atjungiama EIS stabilizacija, o pasirinkus FHD+ ir FHD formatus vaizdas nedreba, tačiau ir detalių užfiksuojama mažiau. Taip pat pastebėjau keistą niuansą, kad filmuojant 4K garsas įsirašo aštresnis, sugaudoma daugiau garsų. Nustebino ir priekinės kameros filmavimo kokybė FHD+ formatu.

Išvados

Ar tai geriausią kamerą turinti išmanusis telefonas? Ko gero, ne. Iki geriausiojo titulo dar šiek tiek trūksta, tačiau jis drąsiai gali varžytis dėl podiumo vietos. Tikėtina, jog atnaujinimai pajėgs ištaisyti baltos spalvos balansą, garso įrašymą, greitąjį kameros įjungimą, patikslins makro fokusavimą ir dirbtinio intelekto scenų atpažinimą. Vis dėlto tikrai ne kiekvienas gamintojas gali pasigirti kompaktiškai sutalpinęs tiek daug techninių sprendimų ploname išmaniojo telefono korpuse, deja, didžiąją dalį sėkmės lemia sklandus programinis šių komponentų suderinimas, kurio šiek tiek pasigedau. Dirbtinis intelektas inovatyvi ir įdomi technologija, bet šioje vystymo stadijoje ji dažniau kenkia, nei padeda. Tikrai verta iki deimanto tobulumo nušlifuoti ir „Monochrome“ (juodai / balta) kamerą, nes ši funkcija jau tapo tarsi vizitinė „Huawei“ telefonų kortelė, o 40MP sensorius, apginkluotas OIS (optinė vaizdo stabilizacija) ir platesnį apžvalgos kampą turinčia optika, gali sužibėti visai kitomis spalvomis.

Šį kamerofoną drąsiai galima rekomenduoti tiems, kas domisi mobilia fotografija. Perpratus jo veikimą galima padaryti puikių kadrų, o potencialo galima tikėtis žvelgiant net ir į pakankamai tolimą ateitį. Kam svarbi nepriekaištinga video kokybė ar kas stokoja kantrybės narplioti įvairius kameros nustatymus, prieš priimant sprendimą patartina gerai apgalvoti ir kitus pasirinkimo variantus.