Galima pamiršti baudas už viršytą greitį: čia vietoj baudos gausite kiek kitokią bausmę, nustebę net ekspertai

Vairuotojai, užfiksuoti greičio viršijimo metu, tam tikrais atvejais gali rinktis, arba mokėti baudą, arba priverstinai sustoti keturiasdešimt penkioms minutėms. Tokį sprendimą priėmė Estijos policija, siekdama pakeisti požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi ir skatinti sąmoningesnį elgesį kelyje.

Ši priemonė, vadinama „atvėsimo pauze“, jau buvo taikyta anksčiau, tačiau vėliau kurį laiką buvo sustabdyta. Dabar ji grįžta su nauju tikslu, tai yra ne bausti, o šviesti ir prevenciškai paveikti vairuotojų elgesį. Policijos pareigūnai tikisi, kad alternatyvus požiūris į smulkius pažeidimus padės sumažinti avarijų skaičių, skatins ramesnį vairavimą ir stiprins bendrą kelių eismo kultūrą.

Ši praktika taikoma tik tais atvejais, kai greitis viršijamas nežymiai. Vairuotojui siūloma pasirinkti, ar norėtų sumokėti įprastą baudą, ar skirti laiko poilsiui ir savirefleksijai. 

Per tą laiką vairuotojas turi sustoti, nevažiuoti toliau, išlipti iš automobilio, pailsėti ir apgalvoti savo elgesį. Idėja grindžiama tuo, kad daugelis greičio viršijimo atvejų susiję ne su piktybiškumu, o su skubėjimu, stresu ar emociniu nestabilumu. Tokiu būdu vairuotojui suteikiama galimybė nusiraminti ir tęsti kelionę ramesne būsena.

„Atvėsimo pauzė“ nėra laikoma oficialia bausme, todėl ji vertinama kaip švelnesnė alternatyva. Ji turi ugdomąją prasmę ir padeda žmonėms suprasti, kad eismo taisyklės egzistuoja ne tam, kad apribotų, o tam, kad apsaugotų. 

Svarbu ir tai, kad šis metodas taikomas ne visiems pažeidėjams, o tik tam tikromis sąlygomis, kai pažeidimas nėra sunkus, o vairuotojo elgesys nerodo grėsmės kitiems eismo dalyviams.

Estijoje galiojantys greičio ribojimai panašūs kaip ir Lietuvoje. Miestuose leidžiama važiuoti penkiasdešimt kilometrų per valandą, užmiestyje devyniasdešimt. Vasarą kai kuriose greitkelių atkarpose leidžiama važiuoti iki šimto dešimties kilometrų per valandą. 

Todėl Lietuvos vairuotojams, važiuojantiems į Estiją, verta žinoti, kad ir čia galioja taisyklės, kurias pažeidus galima susidurti ne tik su pinigine bauda, bet ir su priverstine poilsio pertrauka.

Visuomenės nuomonė dėl šios naujos priemonės pasidalijusi. Kai kurie palaiko šį sprendimą ir sako, kad tai reikėtų įgyvendinti ir Lietuvoje, nes ne visada reikia bausti finansiškai. Kiti išlieka skeptiški ir klausia, ar iš tiesų toks metodas turės ilgalaikį poveikį. Yra ir tokių, kurie šmaikštauja, kad greičio viršijimas, tai ne tik žalingas įprotis, bet ir gyvenimo būdo atspindys, todėl sustabdyti žmogų kelioms minutėms esą mažai ką pakeis.

Tačiau daugelis sutinka, kad pats principas, kai vairuotojas nėra iš karto baudžiamas, o jam suteikiama proga susimąstyti, yra pozityvus. Tokia pauzė gali turėti poveikį ne tik emociniam nusiraminimui, bet ir formuoti ilgalaikius vairavimo įpročius. Tai ir yra pagrindinis šio sprendimo tikslas, ne bausti, o šviesti, ne atimti, o ugdyti atsakomybę.

Klausimas, ar ši iniciatyva prigis ir kitose šalyse, lieka atviras. Tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad kelių eismo kultūrą galima formuoti ne tik baudomis, bet ir sąmoningu dialogu su pažeidėjais. Galbūt tokios „atvėsimo“ pauzės padėtų ir mūsų keliuose, ypač kai greitis viršijamas ne iš blogos valios, o iš paprasto skubėjimo. Kartais trumpas sustojimas gali būti daug veiksmingesnis nei bauda.