Patyrę mechanikai prakalbo apie dažną vairuotojų klaidą: pasitikėjimas gamintoju kartais kainuoja labai daug

Šis sprendimas gali turėti didelės įtakos automobilio eksploatacijos kaštams, patikimumui bei ilgalaikei priežiūrai.  Vieni vairuotojai vis dar tiki gamintojų teiginiu, kad grandinė yra beveik amžina, kiti, atsižvelgdami į realią praktiką ir kai kurių modelių problemas, renkasi paprastesnį ir lengviau prižiūrimą paskirstymo diržą. 

Šiame straipsnyje nagrinėjame abu variantus, jų privalumus, trūkumus ir tai, ką rekomenduoja mechanikai. Paskirstymo mechanizmas, dar vadinamas vožtuvų valdymo sistema, yra būtinas variklio veikimui. 

Jis užtikrina, kad vožtuvai atsidarytų ir užsidarytų tinkamu laiku, sinchroniškai su stūmoklių judėjimu. Be šio suderinto darbo variklis negalėtų tinkamai funkcionuoti. Šiuolaikiniuose varikliuose paskirstymo velenas dažniausiai būna montuojamas cilindrų galvutėje, o jo judėjimą valdo alkūninis velenas per tarp jų esantį elementą, diržą arba grandinę. Šios dalys atlieka tą patį darbą, tačiau skiriasi medžiaga, konstrukcija ir ilgaamžiškumu.

Kas nutinka, kai sistema sugenda

Sugedus paskirstymo mechanizmui pasekmės gali būti labai skaudžios. Jei diržas ar grandinė nutrūksta varikliui veikiant, paskirstymo velenas iš karto sustoja, tačiau stūmokliai toliau juda inercijos jėga. Dėl to atviri vožtuvai gali būti stipriai pažeisti, stūmokliai įlenkti, o cilindrų galvutė tiesiog sutrūkti. 

Tai reiškia ne tik priverstinę transporto priemonės sustabdymą, bet ir labai brangų remontą, kuris gali viršyti kelių tūkstančių eurų sumą. Kai kuriais atvejais variklio remontas būna ekonomiškai neapsimokantis, todėl automobilis atsiduria metalo laužo aikštelėje.

Diržas yra lengvas, lanksčios konstrukcijos, padengtas guma ir sutvirtintas pluoštais, dažniausiai stiklo ar kevlaro. Toks derinys leidžia jam tyliai dirbti, nesukeliant vibracijos. Kita svarbi jo savybė yra lengva priežiūra. 

Daugeliu atvejų diržą galima apžiūrėti vizualiai net neardant kitų variklio komponentų. Jo pakeitimas yra palyginti nebrangus, o nauji diržai tarnauja ilgiau nei anksčiau. Vis dėlto net ir šiuolaikiniai diržai nėra amžini, jų susidėvėjimas priklauso nuo ridų, laiko, eksploatacijos sąlygų bei komponentų, su kuriais diržas sąveikauja.

Kada keisti diržą ir ką dar keisti kartu

Gamintojai pateikia aiškius nurodymus, kada reikia keisti paskirstymo diržą. Dažniausiai tai būna nuo aštuoniasdešimties iki šimto dvidešimties tūkstančių kilometrų arba kas ketveri penkeri metai. Tačiau ne mažiau svarbu yra tai, kas dar turėtų būti keičiama kartu su diržu. 

Patyrę mechanikai pataria tuo pačiu keisti ir įtempimo bei vedimo ritinėlius, o jei vandens siurblys yra valdomas tuo pačiu diržu ir jį. Praleidus šiuos komponentus, net ir naujas diržas gali sugesti greičiau, nei tikėtasi. Sutaupytas šimtas eurų gali virsti tūkstančiais, jei sistema vėl suges.

Grandinė daugeliui atrodo kaip logiškas pasirinkimas dėl savo plieninės konstrukcijos. Teoriškai ji gali tarnauti visą variklio gyvavimo laiką. Tačiau realybėje grandinės taip pat dėvisi. Laikui bėgant jos išsitampo, o tai lemia netikslų vožtuvų darbo sinchronizavimą. 

Tokie nukrypimai turi tiesioginę įtaką degimo procesui, kuro sąnaudoms, taršai ir bendram variklio veikimui. Nors grandinė dirba alyvoje, o tai ją apsaugo nuo išorinių veiksnių, tačiau pati alyva turi būti aukštos kokybės ir reguliariai keičiama. Prasta alyva gali žymiai pagreitinti grandinės dėvėjimąsi.

Kaip atpažinti grandinės susidėvėjimą?

Pirmieji grandinės problemų ženklai dažnai pasireiškia paleidžiant šaltą variklį. Girdimas specifinis tarškėjimas, kuris po kelių sekundžių dingsta, yra signalas, kad grandinė išsitampė, o hidraulinis įtempiklis nebesugeba kompensuoti susidariusio laisvumo. 

Šio požymio ignoruoti nereikėtų, nes grandinė gali peršokti dantukus ir taip išbalansuoti visą paskirstymo mechanizmą. To pasekmė tokia pati, kaip nutrūkus diržui, tai didelė mechaninė žala.

Nors mažos talpos benzininiams varikliams rekomenduojamas diržas dėl mažesnio svorio ir pasipriešinimo, tačiau galingesniems varikliams, ypač dyzeliniams, grandinė yra tinkamesnis pasirinkimas. 

Ji geriau atlaiko dideles apkrovas ir turi didesnį atsparumą besikeičiančioms temperatūroms. Tai paaiškina, kodėl sunkvežimiuose ar didesnio litražo automobiliuose dažniau sutinkamos grandinės.

Grandinės keitimo kaina ir rizikos

Grandinės keitimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug darbo valandų ir specialios įrangos. Dėl to paslaugos kaina gali siekti nuo dviejų iki penkių tūkstančių eurų. Be pačios grandinės dažnai keičiami ir įtempikliai, kreipiančiosios bei žvaigždutės. 

Jei šie komponentai nebus pakeisti laiku, o grandinė nutrūks, padariniai bus dar blogesni nei nutrūkus diržui. Grandinės gabalai gali pažeisti vidines variklio dalis, užblokuoti tepimo sistemą ar net pradurti karterį. Tokios žalos taisymas yra labai brangus.

Prevencinė priežiūra yra esminis dalykas norint užtikrinti ilgą paskirstymo sistemos tarnavimo laiką. Jei automobilis turi diržą, būtina jį periodiškai tikrinti vizualiai bent kas dešimt ar penkiolika tūkstančių kilometrų. Reikia stebėti, ar nėra įtrūkimų, alyvos ar aušinimo skysčio nutekėjimo. 

Tuo tarpu grandinei reikia kruopščios alyvos kontrolės. Alyva turi būti tinkamos klampos ir keičiamas ne rečiau kaip kas penkiolika tūkstančių kilometrų. Negalima naudoti per skystos alyvos, nes ji nesudarys pakankamos apsaugos, bet ir per tiršta alyva sukels didesnį pasipriešinimą bei grandinės tempimąsi.

Perkant naudotą automobilį, vienas iš svarbiausių sprendimų ar keisti paskirstymo mechanizmą profilaktiškai. Net jei pardavėjas tvirtina, kad viskas veikia puikiai, tačiau negali pateikti jokių tai patvirtinančių dokumentų, verta investuoti į keitimą. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų ir papildomų išlaidų ateityje. Remiantis ilgamete mechanikų patirtimi, geriau iš anksto pasirūpinti šiomis detalėmis nei rizikuoti brangiu remontu arba net variklio keitimu.