Prisijunkite
Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau gali susidurti su nemalonia situacija, kai kelionės metu staiga pasigirsta garsus pokštelėjimas, o automobilis pradeda svyruoti ar traukti į vieną pusę. Tai aiškus ženklas, kad pradurta viena iš padangų. Toks įvykis dažnai nutinka netikėtai, o ypač nepalankiu metu, tai yra vakare, atokiose vietovėse ar esant blogoms oro sąlygoms. Todėl svarbu iš anksto žinoti, kaip atpažinti padangos pažeidimą, kaip saugiai elgtis ir kokių veiksmų imtis.
Pradurtą padangą dažniausiai išduoda pasikeitęs automobilio elgesys, jis ima traukti į šoną, vairas pradeda vibruoti arba tampa sunkiau kontroliuoti transporto priemonę. Kai kurie naujesni automobiliai yra aprūpinti padangų slėgio stebėjimo sistema, kuri vairuotoją įspėja apie netolygų ar sumažėjusį slėgį.
Dažniausios priežastys, dėl kurių padanga gali būti pažeista, tai aštrūs objektai, tokie kaip vinys, metalo gabaliukai ar stiklo šukės, gulintys ant kelio. Taip pat riziką padidina netinkamas padangų slėgis ir stipriai nusidėvėjęs protektorius. Todėl svarbu reguliariai tikrinti padangų būklę ir palaikyti tinkamą oro slėgį jose.
Ar galima važiuoti su pradurtą padanga?
Daugeliui vairuotojų gali kilti pagunda važiuoti iki artimiausio autoserviso ar namų, tačiau toks sprendimas gali sukelti daug didesnių problemų. Važiavimas su pradurtą padanga yra pavojingas tiek techniniu, tiek saugumo požiūriu.
Visų pirma, važiuojant su pažeista padanga, sumažėja automobilio stabilumas. Valdymas tampa nenuspėjamas, ypač posūkiuose ir stabdant. Be to, padanga gali visiškai nusileisti, dėl ko automobilis gali slysti ar net apvirsti. Tokiu atveju kyla grėsmė ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Antra, važiuojant toliau, galima rimtai pažeisti ratlankį, kuris dėl minkštos padangos liečiasi su kelio danga. Ilgesnė tokio tipo kelionė taip pat gali neigiamai paveikti važiuoklę, netolygus svorio pasiskirstymas didina apkrovą amortizatoriams, spyruoklėms ir kitiems pakabos elementams.
Ką daryti, kai padanga pradurta?
Jei tik įmanoma, saugiai sustokite šalikelėje ar stovėjimo aikštelėje. Įjunkite avarinius signalus, pastatykite įspėjamąjį trikampį ir įsitikinkite, kad esate matomi kitiems eismo dalyviams. Tuomet apžiūrėkite padangą.
Jeigu turite atsarginį ratą, ratų raktą ir domkratą, galite pabandyti pasikeisti padangą patys:
Jei atsarginio rato neturite, bet automobilyje yra remonto rinkinys, jį galima naudoti kaip laikiną sprendimą. Įprastai jis susideda iš sandariklio ir oro kompresoriaus. Naudojant rinkinį būtina laikytis gamintojo instrukcijų. Visgi tai nėra ilgalaikis sprendimas, todėl vėliau padangą vis tiek reikės taisyti arba keisti.
Jei neturite nei atsarginio rato, nei rinkinio, kvieskite techninę pagalbą arba naudokitės draudimo bendrovės siūlomomis paslaugomis. Daugelis jų siūlo greitą pagalbą kelyje visoje šalyje.
Kada padangą galima taisyti, o kada reikia keisti?
Tai priklauso nuo žalos vietos ir dydžio. Jei pažeidimas yra protektoriaus zonoje ir jo skersmuo neviršija penkių milimetrų, padangą dažnai galima pataisyti. Tačiau jeigu pradurta šoninė padangos dalis ar plyšimas yra gilus, tuomet jau reikalingas keitimas.
Ką svarbu žinoti profilaktikai?
Norėdami sumažinti riziką, nuolat tikrinkite padangų slėgį ir būklę. Nepamirškite, kad padangos, kurių protektorius nudilęs, yra mažiau atsparios pažeidimams. Venkite važiuoti prastais keliais, ypač su aštriais objektais.
Nors Lietuvoje nėra privaloma vežiotis atsarginio rato, rekomenduojama jį turėti, kaip ir nedidelį įrankių komplektą, žibintuvėlį, WD-40 purškiklį ir guminį plaktuką, kurie gali būti naudingi keičiant ratą sudėtingesnėmis sąlygomis.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti