Prancūzijos valdžia spaudžia „Renault“ gaminti dronus: atskleista, kodėl darbuotojai tam priešinasi

Vis dėlto šis sprendimas sukėlė nemažai diskusijų ne tik tarp politikų, bet ir tarp pačių „Renault“ darbuotojų. Kelių dešimtmečių patirtį automobilių rinkoje turintis koncernas iki šiol garsėjo inovacijomis civiliniame transporte.

Dabar įmonė stovi ties nauja dilema: ar imtis ginklų gamybos, ar likti prie tradicinės veiklos. Oficialiai pranešta, kad prašymą bendrovei pateikė Prancūzijos gynybos ministerija, o žinią paviešino televizija BFM TV. Darbuotojų reakcija buvo nevienareikšmė. 

Vieni mato naujas galimybes ir užsakymus, galinčius užtikrinti finansinį stabilumą įtemptu laikotarpiu, kiti atvirai protestuoja, teigdami, kad pasirašė sutartis gaminti automobilius, o ne ginklus. Profesinės sąjungos FO atstovas pabrėžė, jog daugybė žmonių jau kreipėsi, norėdami išsakyti nepritarimą tokiems pokyčiams.

Politinis spaudimas ir pramonės persiorientavimas

Prancūzijos valdžia dar metų pradžioje paskelbė planą įtraukti civilinę pramonę į karinių užsakymų įgyvendinimą. Esant didžiuliam poreikiui, gamyklos turėtų greitai prisitaikyti prie didelės apimties ginkluotės gamybos. Tokia strategija leistų šaliai ne tik užtikrinti savo saugumą, bet ir palaikyti Ukrainą bei kitus partnerius, kuriems reikalinga techninė pagalba.

„Renault“ pasirinkimas nėra atsitiktinis. Įmonė turi plačias gamybos apimtis, modernią infrastruktūrą ir inžinierių komandą, galinčią pritaikyti patirtį dronų kūrimui. Tačiau kartu tai kelia moralinių klausimų – ar civilinė įmonė, garsėjanti automobilių rinkoje, turėtų gaminti karinius įrenginius?

Darbuotojų nepasitenkinimo priežastys

Pagrindinė priežastis, kodėl darbuotojai reiškia nepasitenkinimą, yra jų pasirašytų darbo sutarčių pobūdis. Dauguma į „Renault“ atėjo dirbti dėl automobilinės pramonės patrauklumo, o ne dėl siekio prisidėti prie ginklų kūrimo. Kai kurie iš jų viešai pabrėžė, kad moralinė atsakomybė už karinės produkcijos gamybą neatitinka jų vertybių.

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, jog „Renault“ turi tarptautinę darbo jėgą, tarp jų yra ir užsieniečių, netgi Rusijos piliečių. Tokia sudėtis gali sukelti papildinių įtampų viduje, o gamyklą paversti taikiniu tiek kibernetinėms atakoms, tiek viešosios nuomonės spaudimui.

Plėtra už Prancūzijos ribų

Profesinės sąjungos duomenimis, pirmosios dronų gamybos linijos galėtų būti įkurtos Slovėnijoje, o vėliau veikla plėstųsi ir pačioje Prancūzijoje. Tokia strategija leistų palaipsniui įgyvendinti valdžios planus, tačiau kartu sumažintų tiesioginį spaudimą Prancūzijos gamyklų darbuotojams.

Be to, „Renault“ svarsto ir dar ambicingesnius projektus – bendradarbiavimą su mažomis ir vidutinėmis Prancūzijos gynybos įmonėmis, o vėliau ir dronų gamybos įkūrimą tiesiogiai Ukrainoje. Tokiu būdu koncernas prisidėtų prie šalies gynybinės pramonės stiprinimo ir taptų vienu iš strateginių partnerių regione.

Ar tai bus galutinis sprendimas?

Nors Prancūzijos valdžia pateikė aiškų prašymą, „Renault“ vadovybė kol kas nėra priėmusi galutinio sprendimo. Spaudos pranešime bendrovė patvirtino gavusi valdžios pasiūlymą, tačiau pabrėžė, kad galutinė diskusija dar vyksta.

Toks delsimas suprantamas – kalbama ne tik apie gamybos linijų pertvarkymą, bet ir apie įmonės identiteto pasikeitimą. Sprendimas pereiti nuo automobilių prie dronų gamybos turėtų ilgalaikių pasekmių įmonės reputacijai, darbuotojų lojalumui ir visuomenės požiūriui.

Ateities perspektyvos

Jei „Renault“ sutiks su vyriausybės siūlymu, įmonė taps vienu svarbiausių Europos dronų gamybos centrų. Tai užtikrintų finansinį stabilumą, naujas darbo vietas ir galimybę prisidėti prie Europos saugumo. Tačiau kartu tai reikštų atsisakyti dalies tradicinio įvaizdžio bei susidurti su darbuotojų ir visuomenės kritika.

Vis dėlto viena aišku – Prancūzija, kaip ir kitos Europos šalys, ieško būdų, kaip greitai stiprinti gynybos pramonę. Klausimas tik tas, ar automobiliai ir dronai gali sugyventi po vienu „Renault“ stogu, ir ar darbuotojai galiausiai priims tokį pokytį.