Banko veiksmai šokiravo: liepė aiškintis dėl menkos vertos pirkinio, bankų atsakymai nustebins daugelį

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo keista, nes suma buvo nedidelė ir susijusi su įprastu pirkiniu. Vis dėlto bankai privalo stebėti tiek įeinančius, tiek išeinančius mokėjimus ir vertinti jų saugumą. Todėl net kukliausias pervedimas kartais gali tapti klausimų priežastimi.

Norėdami paaiškinti, kodėl taip nutinka, žurnalistai kreipėsi į „Swedbank“, „Luminor“ ir „SEB“ atstovus. Visų trijų bankų pozicija panaši, nes jie remiasi tais pačiais saugumo ir rizikos vertinimo principais. Jų teigimu, klientų prašymai suteikti informaciją nėra išimtis, o kasdienė prevencijos dalis.

Bankų prievolė stebėti mokėjimus

Bankai aiškina, kad mokėjimų kontrolė yra jų teisinė pareiga, o ne pasirinkimas. Nesvarbu, ar pervedama didelė, ar minimali suma, sistema vis tiek vertina operaciją. Bankas turi teisę paprašyti paaiškinimo bet kada po mokėjimo įvykdymo.

„SEB“ atstovė pabrėžė, kad prašymas papildyti informaciją net praėjus dviem savaitėms yra įprastas. Tokie terminai leidžia bankui peržiūrėti operacijas ir, jei reikia, patikslinti jų aplinkybes. Klientui tai gali būti nepatogu, bet yra saugumo procedūrų dalis.

Kodėl atsiranda raudonas signalas?

„Swedbank“ atstovas paaiškino, kad kartais raudoną signalą sukelia ne pats klientas, o gavėjas. Jei asmuo, kuriam pervedami pinigai, kelia rizikų ar nėra banko klientas, sistema reaguoja griežčiau. Tokiu atveju bankas tikrina sandorio prasmę, nors pirkėjas nėra įtariamas.

Tokie prašymai neturėtų būti priimami asmeniškai, nes rizika gali slypėti partnerio pusėje. Priežastys gali būti neregistruota veikla, anksčiau fiksuotos apgaulės ar kiti duomenys, kurie bankui kelia įtarimą. Kartais informacija renkama ir tam, kad būtų apsaugoti kiti klientai nuo galimų sukčiavimo schemų.

Ryšys su sukčiavimo prevencija

Bankai pabrėžia, kad didžiausia dalis paaiškinimų prašymų susijusi su įtarimais dėl sukčiavimo. Šiuolaikinėje aplinkoje apgaulės būdų daugėja, todėl netipiniai ar neaiškūs mokėjimai tikrinami atidžiau. Taip siekiama apsaugoti tiek patį klientą, tiek finansų sistemą apskritai.

„Luminor“ atstovė priminė, kad kiekvienas mokėjimas yra dvipusis ir vertinami abu dalyviai. Net jei suma maža, bankui svarbu žinoti, ar sandoris teisėtas ir kokiu tikslu atliktas. Todėl klausimų gali sulaukti ir visiškai kasdieniški pervedimai.

Taisyklingi mokėjimų paaiškinimai

Visi trys bankai ragina mokėjimo paskirtyje rašyti aiškiai ir tiksliai. Pavyzdžiui, tinka tokios formuluotės kaip sąskaitos numeris, mokestis už paslaugą ar asmeninėms išlaidoms. Kuo aiškesnė paskirtis, tuo mažesnė tikimybė, kad sistema pažymės sandorį kaip neįprastą.

Bankų tikslas nėra varginti klientų, o užkirsti kelią nuostoliams ir teisės pažeidimams. Papildomi klausimai dažniausiai reiškia prevenciją, o ne kaltinimą. Greitas ir aiškus atsakymas padeda bankui uždaryti patikrinimą ir leidžia klientui toliau naudotis paslaugomis be trikdžių.