Nusipirkote batus internete ir sulaukėte banko žinutės? Kritinis didžiųjų bankų įspėjimas, liksite be pinigų

Bankas paprašė detaliai paaiškinti mokėjimo esmę ir net pateikti pirkimo kvitą arba sutartį. Siekiant išsiaiškinti, kada ir kodėl klientų gali būti prašoma pasiaiškinti, į situaciją sureagavo trys bankai „Swedbank“, „Luminor“ ir „SEB“. 

Jų atsakymai iš esmės sutapo, tai bankai stebi tiek įeinančius, tiek išeinančius mokėjimus, nes privalo užtikrinti saugią finansinę aplinką. Svarbu tai, kad tokia priežiūra nepriklauso nuo sumos dydžio, net maži ir kasdieniški pervedimai gali būti patikrinti.

Kodėl klausimai gali ateiti ir po kelių savaičių?

„SEB“ atstovė Lita Juberte Krūmiņa nurodė, kad prašymas pateikti papildomą informaciją po dviejų savaičių yra visiškai įprastas terminas. Bankai turi teisę kreiptis į klientą bet kuriuo metu po mokėjimo, jei tam atsiranda pagrindas. Tai reiškia, kad klientas gali būti paprašytas paaiškinti pervedimą ne tik tą pačią dieną, bet ir vėliau.

Bankai pabrėžia, kad tokie prašymai dažniausiai susiję su saugumo procedūromis. Tikslas nėra komplikuoti kasdienybę, o įsitikinti, kad mokėjimas nėra susijęs su sukčiavimu ar kitomis rizikomis. Dėl to klientams kartais tenka pateikti paprastą paaiškinimą, net jei jiems patiems situacija atrodo akivaizdi.

Kada „raudona vėliava“ yra ne klientas, o gavėjas?

„Swedbank“ medijų ryšių vadovas Janis Krops paaiškino, kad kartais sistema reaguoja ne į patį klientą, o į mokėjimo gavėją. Pasitaiko atvejų, kai su pirkėju viskas tvarkoje, tačiau gavėjas, kuriam pervedami pinigai už prekę, tampa vadinamąja „raudona vėliava“. Ypač tai aktualu, jei gavėjas nėra to banko klientas arba su juo jau anksčiau buvo siejami tam tikri rizikos požymiai.

Tokie rizikos signalai gali būti labai įvairūs: neregistruota veikla, anksčiau fiksuoti sukčiavimo atvejai ar kitos aplinkybės. Todėl banko prašymas pateikti paaiškinimą ne visada reiškia, kad įtariamas pats klientas. Kartais tai yra platesnio patikrinimo dalis, kai vertinamas visas mokėjimo kontekstas.

Kodėl bankas gali prašyti informacijos, kad apsaugotų kitus?

Bankai taip pat nurodo, kad informacijos gali būti prašoma ir siekiant padėti kitam klientui. Jei kyla įtarimų dėl sukčiavimo, bankas gali rinkti papildomus duomenis apie ankstesnius pervedimus tam pačiam gavėjui. Tokiu būdu bandoma suprasti situaciją ir užkirsti kelią galimiems nuostoliams.

„Luminor“ klientų aptarnavimo vadovė Baiba Tetina pabrėžė, kad bankas gali paprašyti paaiškinimo dėl bet kokios sumos. Net jei pervedimas atrodo menkas, jis visada yra dvipusis: dalyvauja mokėtojas ir gavėjas, todėl bankui tenka vertinti abu. „SEB“ atstovė taip pat pažymėjo, kad dažniausia tokių klausimų priežastis yra būtent įtarimai dėl sukčiavimo.

Ką klientai gali padaryti, kad klausimų būtų mažiau?

Visų trijų bankų atstovai primena, kad ypač svarbu rašyti aiškią ir tikslią mokėjimo paskirtį. Pateikiami tokie pavyzdžiai kaip „sąskaita Nr. 22“, „mokestis už konsultaciją“ ar „kasdienėms išlaidoms“, nes konkretumas padeda greičiau suprasti, kam pervedimas skirtas. Nors tai negarantuoja, kad sistema niekada nesuveiks, aiškus aprašymas dažnai sumažina poreikį papildomai aiškintis.

J. Krops pabrėžė, kad bankų tikslas nėra apsunkinti nei klientų, nei darbuotojų darbo. Tokie klausimai kyla dėl pareigos mažinti sukčiavimą ir saugoti tiek patį klientą, tiek kitus žmones nuo galimų nuostolių ar teisės pažeidimų. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką, tai banko prašomas paaiškinimas dažniausiai yra prevencija, o ne kaltinimas.