Gausite mažesnę pensiją ir kitas išmokas: VMI ir „Sodra“ perspėja dalį lietuvių, tai nepatiks daugeliui

Tokia praktika iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti naudinga tik darbdaviams, nes leidžia sumažinti mokestines prievoles, tačiau pasekmės yra daug platesnės. Nuo to tiesiogiai kenčia valstybės biudžetas, o kartu ir patys darbuotojai, kurių socialinės garantijos mažėja. 

Mažiau deklaruotos pajamos reiškia mažesnes pensijas ateityje, kuklesnes ligos pašalpas, motinystės ar tėvystės išmokas, taip pat ribotas kitas socialinio draudimo teikiamas galimybes.

Projektą, kurio metu atliekami tokie patikrinimai, įgyvendina Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras. Jis buvo sukurtas tam, kad skirtingos institucijos galėtų veikti koordinuotai ir efektyviau užkirstų kelią įvairioms darbdavių piktnaudžiavimo schemoms. 

Šiame centre dirba analitikai ir specialistai iš „Sodros“, VMI, VDI, taip pat Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. 

Tokia plataus masto partnerystė leidžia greitai keistis informacija, lyginti duomenis ir nustatyti rizikingus atvejus, kurie anksčiau galėjo likti nepastebėti.

Patikrinimų metu daugiausia dėmesio sulaukė transporto, statybos, apdirbamosios pramonės ir maitinimo sektorių įmonės. Tai sritys, kuriose dažnai kyla įtarimų dėl nelegalaus darbo ar tikrovės neatitinkančių atlyginimų deklaravimo. 

Specialistai išnagrinėjo įmonių teiktus duomenis „Sodrai“ ir palygino juos su VMI pateikta informacija apie faktiškai išmokėtą darbo užmokestį ir sumokėtus mokesčius. Būtent šie skirtumai parodė, kad nemaža dalis įmonių siekia nuslėpti tikrąsias pajamas.

Atlikus 12 iš 17 suplanuotų patikrinimų, rezultatai buvo daugiau nei akivaizdūs. Į biudžetą papildomai bus surinkta daugiau nei vienas milijonas eurų. Tai apima tiek gyventojų pajamų mokestį, tiek socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas. 

Šie skaičiai rodo, kad problema nėra vienkartinė ar atsitiktinė – tai sisteminė praktika, kurią darbdaviai taiko siekdami sutaupyti kitų sąskaita.

Darbuotojams tokia darbdavių elgsena reiškia labai konkrečią žalą. Pensijos dydis ateityje priklauso nuo oficialiai deklaruotų pajamų, o ne nuo faktiškai gauto atlygio. Tas pats galioja ir ligos pašalpoms, taip pat išmokoms gimus vaikui ar netekus darbo. 

Jeigu atlyginimas „ant popieriaus“ nurodytas mažesnis nei realiai gaunamas, socialinės garantijos bus skaičiuojamos būtent nuo mažesnės sumos. Tai reiškia, kad darbuotojas rizikuoja prarasti didelę dalį jam priklausančių išmokų vien dėl to, kad jo darbdavys nusprendė taupyti biudžeto sąskaita.

Šiuo metu VMI jau perėmė dalį projekto išvadų ir analizuoja 2020–2024 metų laikotarpio duomenis. Rizikingos įmonės atrinktos pagal nustatytas neatitiktis, o jų patikrinimai perduoti padaliniams, kurie imsis tolimesnių veiksmų. 

Tai reiškia, kad artimiausiu metu galima tikėtis daugiau atvejų, kai darbdaviams teks sumokėti nesumokėtus mokesčius, delspinigius bei susidurti su administracinėmis sankcijomis.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras, įkurtas 2024-ųjų pradžioje, jau rodo konkrečią naudą. Jo veikla apima ne tik atlyginimų deklaravimo pažeidimus, bet ir platesnį nelegalaus darbo, užsieniečių įdarbinimo, priverstinio darbo bei kitų nesąžiningų praktikų spektrą. 

Kuo glaudžiau institucijos bendradarbiauja, tuo sunkiau darbdaviams paslėpti pažeidimus, nes informacija analizuojama kelių sričių specialistų.

Galutinis projekto tikslas yra ne tik surinkti papildomus mokesčius į biudžetą, bet ir užtikrinti darbuotojų teises bei socialinį saugumą. Tokie tyrimai siunčia aiškią žinią, jog atlyginimų slėpimas ar fiktyvus deklaravimas ne tik neapsimoka, bet ir gali turėti ilgalaikių pasekmių, tiek finansinių, tiek reputacinių.