Ar eurai gali kada nors pasibaigti? Atskleista tiesa, kurią iki šiol žinojo tik ekonomistai, atsakymas nustebins

Pinigai dažnai atrodo kaip savaime suprantamas dalykas – jie tiesiog yra. Tačiau jų atsiradimo kelias, kontrolė ir net pati gamyba slepia daug įdomių detalių. O kai pradedi gilintis, paaiškėja, kad tai ne tik popieriaus lapelis ar metalinis žiedas – tai visos sistemos atspindys.

Šiame straipsnyje pasiaiškinsime, kaip gaminami eurai, kodėl kai kurios monetos kainuoja daugiau nei jų vertė, ir ką iš tiesų reiškia „pinigų spausdinimas“. Taip pat sužinosite, kas prižiūri pinigų kiekį apyvartoje ir kodėl skaitmeniniai atsiskaitymai dar tikrai neišstums grynųjų.

Kaip gaminami eurai?

Popieriniai eurai iš tikrųjų gaminami ne iš popieriaus, o iš specialaus medvilninio pluošto. Dėl to jie atsparesni aplinkos poveikiui, ne taip greitai susidėvi ir yra sunkiau padirbami.

Eurų gamybą koordinuoja Europos Centrinis Bankas, tačiau pati gamyba vyksta skirtingose šalyse. Kiekviena euro zonos valstybė atsakinga už tam tikrą banknotų dalį, o jų gamybą atlieka griežtai kontroliuojamos spaustuvės.

Kiek kainuoja pagaminti eurą?

Pinigų gamybos kaina priklauso nuo jų nominalo ir pagaminimo sudėtingumo. Apytiksliai skaičiai yra tokie:

• Banknotai kainuoja nuo 7 iki 16 centų už vienetą, nepriklausomai nuo nominalo
• Monetos kainuoja daugiau: jų gamybos kaina gali būti didesnė už jų nominalią vertę

Pavyzdžiui, 1 ir 2 centų monetos yra tokios pigios, kad kartais jų gamyba kainuoja daugiau nei pati moneta! Dėl šios priežasties kai kurios šalys, pvz., Suomija ar Nyderlandai, jau atsisako jų naudojimo.

Kodėl pinigai nepritrūksta?

Dažnai kyla klausimas: jei valstybės gali spausdinti pinigus, kodėl jos tiesiog nepadaro tiek, kad visiems užtektų? Atsakymas paprastas – tai sukeltų infliaciją.

Pinigai vertingi tik tol, kol jų kiekis atitinka realiai pagaminamas prekes ir paslaugas. Jei jų atsirastų per daug, sumažėtų jų perkamoji galia ir kainos pradėtų kilti.

„Pinigų spausdinimas nėra sprendimas – svarbu jų pusiausvyra su ekonomika. Priešingu atveju gali ištikti hiperinflacija, kaip nutiko Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo“, – paaiškina ekonomistas.

Kaip kontroliuojamas pinigų kiekis?

ECB ir nacionaliniai centriniai bankai prižiūri, kiek pinigų yra apyvartoje. Jie tai daro keliais būdais:

• Keisdami palūkanų normas – kai palūkanos didelės, žmonės skolinasi mažiau, kai mažos – daugiau
• Atlikdami pinigų politikos operacijas – pavyzdžiui, supirkdami arba parduodami vertybinius popierius
• Reguliuodami pinigų spausdinimą – nauji banknotai leidžiami tik tada, kai reikia pakeisti susidėvėjusius ar padidinti pinigų pasiūlą pagal ekonomikos poreikius

Ar grynieji pinigai išnyks?

Pastaraisiais metais vis daugiau atsiskaitoma elektroniniu būdu. Tačiau ar tai reiškia, kad popieriniai pinigai netrukus taps istorija? Tikėtina, kad ne taip greitai.

• Grynieji vis dar būtini, nes ne visi turi prieigą prie elektroninių atsiskaitymų
• Jie reikalingi privatumo išsaugojimui – mokant grynaisiais, nelieka skaitmeninių pėdsakų
• Europos Centrinis Bankas vis dar gamina banknotus, o ateityje planuojamas net skaitmeninis euras, kuris papildytų, bet nepakeistų grynųjų

Įdomūs faktai apie eurus

• Ant kiekvieno euro banknoto yra slapti apsaugos elementai, kuriuos galima pamatyti tik specialia įranga
• 500 eurų banknotai buvo išimti iš apyvartos, nes dažnai naudoti nelegaliuose sandoriuose
• Euro monetų viena pusė yra visoms šalims bendra, o kita – su nacionaliniais simboliais
• Senus ir susidėvėjusius banknotus bankai surenka ir perdirba į naujas kupiūras

Nors atrodo, kad pinigai yra tik popierius ar metalas, jie iš tikrųjų yra labai sudėtinga ir kruopščiai reguliuojama sistema. Svarbiausia – suprasti, kad jų vertę lemia ne pati fizinė forma, o pasitikėjimas jais ir ekonomikos balansas.