Prisijunkite
Prisijunkite
Kasdien atveriame piniginę, sumokame už kavą, degalus ar maisto prekes – bet ar kada susimąstėme, iš kur tie pinigai atsiranda? Ne apie atlyginimą ar pervedimą kalba, o apie pačius eurus – tuos banknotus ir monetas, kuriuos laikome rankose. Kiek iš tikrųjų kainuoja pagaminti vieną eurą? Kodėl jų niekada netrūksta? Ir kas nutiktų, jei jų būtų išspausdinta per daug?
Pinigai dažnai atrodo kaip savaime suprantamas dalykas – jie tiesiog yra. Tačiau jų atsiradimo kelias, kontrolė ir net pati gamyba slepia daug įdomių detalių. O kai pradedi gilintis, paaiškėja, kad tai ne tik popieriaus lapelis ar metalinis žiedas – tai visos sistemos atspindys.
Šiame straipsnyje pasiaiškinsime, kaip gaminami eurai, kodėl kai kurios monetos kainuoja daugiau nei jų vertė, ir ką iš tiesų reiškia „pinigų spausdinimas“. Taip pat sužinosite, kas prižiūri pinigų kiekį apyvartoje ir kodėl skaitmeniniai atsiskaitymai dar tikrai neišstums grynųjų.
Popieriniai eurai iš tikrųjų gaminami ne iš popieriaus, o iš specialaus medvilninio pluošto. Dėl to jie atsparesni aplinkos poveikiui, ne taip greitai susidėvi ir yra sunkiau padirbami.
Eurų gamybą koordinuoja Europos Centrinis Bankas, tačiau pati gamyba vyksta skirtingose šalyse. Kiekviena euro zonos valstybė atsakinga už tam tikrą banknotų dalį, o jų gamybą atlieka griežtai kontroliuojamos spaustuvės.
Pinigų gamybos kaina priklauso nuo jų nominalo ir pagaminimo sudėtingumo. Apytiksliai skaičiai yra tokie:
Pavyzdžiui, 1 ir 2 centų monetos yra tokios pigios, kad kartais jų gamyba kainuoja daugiau nei pati moneta! Dėl šios priežasties kai kurios šalys, pvz., Suomija ar Nyderlandai, jau atsisako jų naudojimo.
Dažnai kyla klausimas: jei valstybės gali spausdinti pinigus, kodėl jos tiesiog nepadaro tiek, kad visiems užtektų? Atsakymas paprastas – tai sukeltų infliaciją.
Pinigai vertingi tik tol, kol jų kiekis atitinka realiai pagaminamas prekes ir paslaugas. Jei jų atsirastų per daug, sumažėtų jų perkamoji galia ir kainos pradėtų kilti.
„Pinigų spausdinimas nėra sprendimas – svarbu jų pusiausvyra su ekonomika. Priešingu atveju gali ištikti hiperinflacija, kaip nutiko Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo“, – paaiškina ekonomistas.
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai prižiūri, kiek pinigų yra apyvartoje. Jie tai daro keliais būdais:
Pastaraisiais metais vis daugiau atsiskaitoma elektroniniu būdu. Tačiau ar tai reiškia, kad popieriniai pinigai netrukus taps istorija? Tikėtina, kad ne taip greitai.
Nors atrodo, kad pinigai yra tik popierius ar metalas, jie iš tikrųjų yra labai sudėtinga ir kruopščiai reguliuojama sistema. Svarbiausia – suprasti, kad jų vertę lemia ne pati fizinė forma, o pasitikėjimas jais ir ekonomikos balansas.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti