Grynieji pinigai nyksta greičiau nei galvojate: ar be grynųjų likę žmonės dar matomi valstybėje?

Visa tai gal ir patogu tiems, kurie turi išmaniuosius įrenginius, prieigą prie interneto ir moka naudotis programėlėmis. Tačiau ką tai reiškia tiems, kurie gyvena be jų? Nors išmanusis telefonas tapo įprastu kasdieniu įrankiu daugeliui, Lietuvoje vis dar yra nemaža dalis gyventojų, kurie jo neturi ar juo nesinaudoja. 

Dažniausiai tai vyresnio amžiaus žmonės, dalis socialiai pažeidžiamų grupių, taip pat tie, kurie sąmoningai renkasi technologijų atsisakymą. Būtent šie žmonės gali likti už finansinės sistemos ribų, jei valstybė ir verslas nepasiūlys alternatyvų.

Kalbant apie grynųjų pinigų atsisakymą, būtina suprasti, kad tai ne vien technologinis, bet ir socialinis pokytis. Pokytis, kuris gali padalinti visuomenę į tuos, kurie turi prieigą, ir tuos, kurie lieka nuošalyje. Ši problema yra ne apie patogumą.

Ji apie orumą, galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir nejausti, kad esi atskirtas dėl technologinių pokyčių, kurių nei prašei, nei gebi prisitaikyti.

Ne visi turi, ne visi moka naudotis

Visuomenėje dažnai klaidingai manoma, kad išmaniojo telefono neturi tik labai nedidelė gyventojų dalis, tarsi tai būtų retenybė. 

Tačiau realybė kitokia. Ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir dalis neįgaliųjų, žmonės iš socialiai remtinų šeimų ar mažesnių miestelių ir kaimų vis dar neturi nei telefono su programėlėmis, nei galimybės prisijungti prie interneto.

Jiems išmanusis įrenginys nėra savaime suprantama kasdienybė. Kartais tam trūksta finansinių galimybių – pigiausias telefonas gali kainuoti tiek, kiek mėnesio pensijos dalis. 

Kitais atvejais problema – techninis išmanymas. Net jei tokį įrenginį žmogus įsigyja, jam sunku suprasti, kaip veikia banko programėlės ar el. piniginės.

Negalima pamiršti ir to, kad dalis žmonių sąmoningai vengia technologijų dėl saugumo sumetimų, o kai kurie turi kognityvinių sutrikimų ar sveikatos problemų, kurios apsunkina išmaniųjų įrenginių naudojimą. 

Jų balsas dažnai lieka neišgirstas. O juk būtent jie pirmieji susiduria su praktiniais nepatogumais, kai vienoje ar kitoje vietoje jau nebepriimami grynieji.

Kaip atrodo kasdienybė be grynųjų?

Įsivaizduokite senjorą, kuris gauna pensiją į sąskaitą ir kartą per mėnesį nueina į paštą ar bankomatą pasiimti grynųjų. Jis neturi kortelės, tiesiog pasiima grynuosius ir gyvena su jais. Jei toje vietovėje uždaromas bankomatas, jis priverstas važiuoti į kitą miestelį. 

Jei vietinėje parduotuvėje atsiskaitymas galimas tik kortele – jis jau nepageidaujamas klientas. Arba kita situacija, žmogus atvyksta pas gydytoją privačiai, bet kabinete mato užrašą: „Atsiskaitoma tik kortele“. 

Ar jis turėtų grįžti namo tuščiomis rankomis? Arba gal susigėsti ir pasijusti ne visaverčiu? Būtent tokios detalės lemia, ar žmogus jaučiasi oriai, ar paliktas nuošaly.

Tokių situacijų vis daugėja, jos tyliai ištraukia iš kasdienybės žmones, kurie nepasiekia technologijų traukinio. Ir ši atskirtis ne skaitmeninė, o socialinė.

Sprendimai turi būti ne tik modernūs, bet ir įtraukiantys

Technologinė pažanga neišvengiamai juda į priekį – niekas nesako, kad turime stabdyti inovacijas. Tačiau kartu su jomis privalome galvoti apie socialinį poveikį. Jei verslas ar valstybė nori atsisakyti grynųjų, turi būti pasiūlytos realios alternatyvos, ne per jėgą, o per pasirinkimą.

Pavyzdžiui, galima užtikrinti, kad viešosios paslaugos visuomet liks prieinamos ir atsiskaitant grynaisiais. Taip pat galima plėsti edukacinius projektus vyresnio amžiaus žmonėms, bet ne per vienkartines pamokėles, o per ilgalaikę paramą ir realų pagalbos mechanizmą. 

Taip pat būtina išlaikyti bent dalį bankomatų bei paštų tinklo, ypač mažesniuose miesteliuose. Negalima tikėtis, kad kiekvienas žmogus prisitaikys. Technologijos turi prisitaikyti prie žmogaus, o ne atvirkščiai.

Grynieji – ne tik pinigai, bet ir saugumo jausmas

Daugeliui grynieji – tai daugiau nei tik atsiskaitymo priemonė. Tai saugumo pojūtis. Kai pinigus matai, gali juos planuoti. Kai jų rankoje nėra, neaišku, kiek tiksliai jų liko. 

Ir šis saugumo jausmas nėra iliuzinis, ypač vyresniems žmonėms, kurių finansinė padėtis itin jautri. Todėl kalbėdami apie grynųjų atsisakymą, turime prisiminti vieną dalyką, tai ne tik technologinis žingsnis. 

Tai sprendimas, kuris tiesiogiai palies tūkstančius žmonių kasdienybėje. Ir jei tų žmonių balsas nebus girdimas dabar, vėliau jis gali virsti tylia socialine atskirtimi, kurios ištaisyti nebepavyks.