Norėjo išsiimti grynųjų pinigų, bet liko be nieko: bankas atsuko nugarą klientui, situacija nustebino daugelį

Neseniai SEB bankas atsisakė klientui išduoti 82 tūkst. eurų grynaisiais, nes šis buvo įtrauktas į sankcijų sąrašą dėl ryšių su neteisėta narkotikų prekyba. Bankas nutraukė su juo visas sutartis, uždarė sąskaitą ir pasiūlė pervesti likutį į kitą sąskaitą. 

Klientas norėjo pinigų tik grynaisiais, tačiau bankas nesutiko. SEB argumentavo, kad tokių prievolių neturi ir jų sutartyje aiškiai nurodyta, jog uždarant sąskaitą lėšos grąžinamos pavedimu. Bankas šioje situacijoje sulaukė ir palaikymo.

Lietuvos bankas peržiūrėjo šį ginčą ir pritarė banko pozicijai, jei sutartyje numatyta kitaip, pinigų grynaisiais išmokėti neprivaloma. Nuo 2019 metų SEB su nutrauktais ryšiais klientams net nebeteikia grynųjų operacijų.

Teoriškai, pinigus buvo galima išsiimti iš bankomato, bet tokia paslauga kainuoja 2 proc. nuo sumos – šiuo atveju tai būtų net apie 1 680 eurų. O kadangi sąskaita jau uždaryta, tokios galimybės nebeliko. Nors Lietuvos banko išvada nėra privaloma, ginčą dar galima tęsti teisme.

Skaitmeniniai mokėjimai auga

Nors Lietuvoje vis dažniau atsiskaitoma kortelėmis ar telefonu, grynieji vis dar išlieka svarbia atsarga netikėtoms situacijoms. Sutrikęs ryšys, neveikiantis skaitytuvas ar pamesta kortelė, visa tai gali tapti nemenka kliūtimi, jei neturite keliasdešimties eurų kišenėje.

Finansų ekspertai pataria kasdien turėti bent 20–50 eurų nenumatytiems atvejams. Namų sąlygomis verta laikyti apie 200–500 eurų, o tai suma, kuri padėtų išsiversti vieną ar dvi savaites. 

Toks atsargumas padeda išvengti streso situacijose, kai pinigai tampa reikalingi čia ir dabar. Nors didžiąją dalį santaupų ir toliau rekomenduojama laikyti bankuose, dėl saugumo ir patogumo, turėti šiek tiek grynųjų niekada nepakenks. 

Tai paprastas būdas apsidrausti nuo netikėtumų.

Lietuviai pasisako už didesnes ribas atsiskaitymams grynaisiais

Vis daugiau žmonių Lietuvoje norėtų didesnių galimybių naudotis grynaisiais. Šiuo metu ribojama iki 5 tūkst. eurų, tačiau siūloma ją kelti iki 10 ar net 15 tūkst. eurų.

Apklausos rodo, kad tokį siūlymą palaiko apie 63 proc. gyventojų, ypač tie, kurie geriau uždirba, yra vidutinio amžiaus ir turi aukštąjį išsilavinimą. Tai rodo norą išlaikyti laisvę ir patiems spręsti, kaip ir kiek naudotis savo pinigais.

Nepaisant vis didėjančio skaitmeninių mokėjimų populiarumo, net 37 proc. žmonių ir toliau renkasi grynuosius, ypač kasdieniams pirkiniams. Vidutiniškai per mėnesį išsiimama apie 285 eurus, o dauguma norėtų nemokamai galėti išsiimti iki 800 eurų.

Visa tai rodo, kad grynieji vis dar laikomi svarbia finansinio saugumo dalimi. Ir nors skaitmeninis pasaulis plečiasi, gyventojai vis dar nori išlaikyti atsargą – patikimą, greitą ir nepriklausomą nuo technologijų.