Ne tik skanu, bet ir gydo: šie puikūs prieskoniai turėtų papildyti jūsų virtuvės lentynas jau dabar

Nors kiekvienas skonis yra individualus, pasaulinio lygio virtuvės šefai sutaria – yra keletas žolelių ir prieskonių, kurie privalo būti kiekvienoje virtuvėje. Jie ne tik naudingi dėl savo skoninių savybių, bet ir dažnai pasižymi gydomuoju poveikiu.

Šios kvapnios gamtos dovanos naudojamos jau tūkstantmečius, o šiuolaikinė gastronomija jas pritaiko tiek klasikiniuose, tiek inovatyviuose patiekaluose. Išsirinkti, ką verta turėti po ranka, padės šis atrinktų prieskonių ir žolelių sąrašas.

Bazilikas – kvapnusis virtuvės karalius

Ši žolė pelnytai vadinama virtuvės karaliumi. Ją mėgsta ir profesionalai, ir namų šeimininkės dėl išskirtinio aromato ir plataus panaudojimo spektro. Bazilikas gali būti naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. 

Jis tinka salotoms, makaronams, sriuboms, net desertams. Be to, bazilikas turi naudingų savybių: jis gerina kraujotaką, padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir yra puikus antioksidantų šaltinis.

Petražolės – ne tik dėl grožio

Nors petražolės dažnai laikomos tik patiekalų puošmena, jos turi stiprų, kiek karstelėjusį aromatą, kuris puikiai papildo daugelį patiekalų. 

Be skonio savybių, petražolės padeda gaivinti kvėpavimą, neutralizuoja česnako ir svogūnų kvapą, stiprina imunitetą bei yra gausios vitaminų A ir C.

Rozmarinas – europietiškas klasikos švyturys

Rozmarinas dažnai naudojamas Viduržemio jūros ir europietiškoje virtuvėje. Jo citrininis ir šiek tiek spygliuočių primenantis skonis puikiai tinka mėsai, žuviai, sriuboms ir net bulvėms. Jis skatina gerą nuotaiką, mažina galvos skausmus, pasižymi antibakteriniu poveikiu ir stiprina organizmą.

Mėta – gaivos sinonimas

Mėta – bene populiariausia pasaulio žolė. Dėl mentolio kiekio ji suteikia ypatingą gaivą, tinka desertams, gėrimams, sriuboms, salotoms ir net mėsos patiekalams. Be skonio, mėta ramina, padeda nuo skrandžio skausmų, šalina toksinus ir gaivina kvėpavimą.

Krapai – neatsiejami nuo lietuviškos virtuvės

Krapai naudojami nuo šaknų iki sėklų. Jie puikiai tinka sriuboms, salotoms, padažams, mėsos ar žuvies patiekalams. Turi švelnų, bet išraiškingą skonį. Jie pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis ir teigiamai veikia virškinimą.

Karis – egzotiškas universalas

Karis – viena žymiausių prieskonių mišinių Indijoje, tačiau ir Lietuvos virtuvėje jis jau seniai rado savo vietą. Džiovintas karis puikiai tinka ryžių, daržovių, sriubų patiekalams. Be skonio jis padeda virškinimui, stimuliuoja kepenis, širdį, kraujotakos sistemą ir normalizuoja medžiagų apykaitą.

Česnakas – kvapnus imuniteto stiprintojas

Jei šviežio česnako po ranka nėra – puikiai tinka džiovintas: granuliuotas, milteliais ar dribsnių pavidalu. Jis ypač tinka mėsos, daržovių, sriubų ir paukštienos patiekalams. 

Džiovintas česnakas neapdega orkaitėje, todėl ypač tinka kepimui. Česnakas gausus natūralių fitoncidų, kurie padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.

Paprika – skoniui, kvapui ir spalvai

Paprika – tai sumalti saldūs pipirai. Nors ji švelnesnė nei aitrieji pipirai, paprika pasižymi gilumu ir aromatu. Puikiai dera su mėsa, žuvimi, troškiniais, daržovėmis, padažais.

Be skonio, ji suteikia patiekalams ryškesnę spalvą. Paprika gerina apetitą, skatina skrandžio ir kasos veiklą, gali padėti esant reumatui ar kraujotakos sutrikimams.

Žolelių ir prieskonių galia – ne tik virtuvėje

Šios žolelės ir prieskoniai ne tik pagerina patiekalų skonį, bet ir gali padėti organizmui: stiprina imunitetą, gerina virškinimą, mažina uždegimą ir streso padarinius. Svarbu eksperimentuoti, bet taip pat verta žinoti, kokie deriniai geriausiai atskleidžia jų skonines savybes. 

Tad jei dar nesate susikūrę savo auksinio prieskonių krepšelio, verta pradėti nuo šio sąrašo. Jis bus tarsi kertinis akmuo jūsų virtuvėje – padėsiantis kasdien gaminti skaniau, kvapniau ir sveikiau. Ir svarbiausia – įkvėps mylėti maistą iš naujo.