Prisijunkite
Jau daugelį metų mokslininkai kartoja tą patį: daugiau judėjimo – mažesnė vėžio rizika. Tačiau klausimas, kodėl taip yra, ilgai liko be aiškaus atsakymo. Naujas tyrimas pagaliau pateikia intriguojantį paaiškinimą, kuris atskleidžia visai paprastą, bet iki šiol nepastebėtą mechanizmą. Pasirodo, judėjimas ne tik stiprina kūną – jis perprogramuoja organizmo metabolizmą taip, kad raumenys pradeda „suvalgyti“ vėžiui reikalingą kurą, palikdami naviką be energijos. Tai – lyg organizmo vidinė ekonominė sankcija, nukreipta prieš auglį.
Naujausi moksliniai duomenys leidžia pažvelgti į sportą ne tik kaip į sveikos gyvensenos dalį, bet ir kaip į potencialiai labai rimtą sąjungininką vėžio prevencijoje. Šį atradimą padarė Jeilio universiteto mokslininkų komanda, kuri tyrė pelių su krūties vėžiu ir melanoma metabolinius procesus. Rezultatai – stulbinantys net ir patyrusiems onkologijos ekspertams.
Eksperimento metu pelės buvo suskirstytos į grupes pagal mitybą ir fizinį aktyvumą. Vienos gyveno įprastai, kitos buvo šeriamos riebiu maistu, o dalis turėjo nuolatinę galimybę judėti bėgimo rate. Naudodami pažangius molekulinius žymeklius, mokslininkai tiksliai nustatė, kur gyvūnų organizme keliauja gliukozė – pagrindinis energijos šaltinis tiek raumenims, tiek augliams.
Paaiškėjo, kad aktyvios pelės pradeda nukreipti gliukozę į raumenis, tarsi atimdamos ją iš auglio. Tai – kritinis atradimas. Navikai auga tik tada, kai gauna pakankamai maisto. Kai energijos kelias pakeičiamas, auglio ląstelės pereina į išgyvenimo režimą, lėtina augimą ir praranda jėgas plisti.
Šis procesas buvo toks ryškus, kad po keturių savaičių sportavusios pelės, gaunančios riebų maistą, turėjo gerokai mažesnius navikus nei tos, kurios gyveno taip pat, bet nejudėjo. Obezinės pelės, kurios reguliariai bėgo rate, sumažino naviko dydį beveik 60 procentų – skaičius, kurio negalima ignoruoti.
Tyrėjai nustatė, kad fizinė veikla įjungia net 417 skirtingų metabolizmo genų, kurie veikia kitaip nei nejudančių gyvūnų organizme. Tai rodo, kad sportas nėra vienas izoliuotas veiksnys – tai masinis kūno persitvarkymas, priverčiantis ląsteles dirbti kitaip.
Vienas svarbiausių atradimų – ryškiai sumažėjęs baltymo mTOR aktyvumas navikuose. Šis baltymas paprastai skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi. Kai jo veikla sumažinama, vėžinės ląstelės nebegali agresyviai daugintis. Tai ypač svarbi užuomina kuriant naujus gydymo metodus, galinčius imituoti fizinio aktyvumo poveikį net tiems pacientams, kurie negali sportuoti dėl sveikatos būklės.
Mokslininkai pabrėžia, kad vien tik sportas vėžio neišgydys. Tai sudėtinga liga, kuriai įtaką daro genetika, aplinka, imuninė sistema ir daugybė kitų mechanizmų. Tačiau faktas, kad du skirtingi navikų tipai – krūties vėžys ir melanoma – reagavo į fizinį aktyvumą taip pat, leidžia manyti, kad mechanizmas gali būti universalus.
Įdomu ir tai, kad pelės, kurios sportavo dar prieš navikų implantavimą, turėjo mažesnius auglius nei tos, kurios judėti pradėjo tik po to. Tai rodo, jog aktyvumas nėra vien reakcija į ligą – tai išankstinis organizmo paruošimas galimai grėsmei.
Tai suteikia pagrįstą argumentą gydytojams, kurie ragina aktyviau judėti visus, ypač tuos, kurių kūno masė didesnė. Tyrimas parodė, kad nutukusios pelės ypač stipriai reagavo į sportą, todėl galima manyti, kad fizinis aktyvumas kompensuoja dalį rizikos, susijusios su viršsvoriu.
Jeilio tyrėjų komanda nori tęsti darbą su žmonių organizmu, kad išsiaiškintų, ar tie patys mechanizmai veikia ir mūsų ląstelėse. Jei taip, tai galėtų padėti sukurti visiškai naujas onkologinių ligų prevencijos ir gydymo kryptis. Ateityje galime sulaukti terapijų, kurios sutelktų dėmesį į metabolizmo keitimą ir energijos nukreipimą nuo auglių.
Tokios pastangos taptų ypač svarbios pacientams, kurie negali užsiimti intensyviu sportu – pavyzdžiui, dėl širdies ligų ar judėjimo sutrikimų. Jeigu pavyktų sukurti vaistus, imituojančius fizinio krūvio sukeltus pokyčius, tai būtų didžiulis proveržis onkologijoje.
Kaip rašo mokslininkai, būtina pažvelgti į sportą ne kaip į atskirą veiklą, o kaip į viso organizmo pertvarką. Tai sisteminė reakcija, keičianti genų veiklą, metabolizmą ir naviko aplinką. Būtent ši visuma ir gali būti priežastis, kodėl judėjimas tampa tokia galinga prevencine priemone.
Tyrimas tik patvirtina tai, ką žinojome instinktyviai, bet niekada nebuvo taip aiškiai įrodyta: reguliarus fizinis aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir riboja navikų augimą, atima iš jų pagrindinį energijos šaltinį ir sukelia metabolinį stresą. Tai procesai, kurie vyksta tyliai, bet gali padėti organizmui kovoti su viena pavojingiausių ligų.
Nors dar reikia patvirtinti, kad tie patys mechanizmai veikia žmogaus kūne, kryptis aiški: judėjimas yra viena paprasčiausių, pigiausių ir lengviausiai prieinamų investicijų į ilgalaikę sveikatą.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.