Žemė atsidūrė ant prarajos krašto: per plauką išvengta katastrofos, suveikė pasaulinė aliarmo sistema

Skirtingai nei dauguma naujų asteroidų, 2024 YR4 nebuvo greitai priskirta prie nepavojingų. Kiekvienas papildomas matavimas vis labiau artino jos teorinę trajektoriją prie Žemės. Taip gimė įtampa ir klausimas, ar žmonija pasirengusi netikėtoms kosminėms grėsmėms.

Nors pavojus galiausiai pasirodė esąs tik laikinas, jis buvo pakankamai tikėtinas, kad sujudintų sistemą. Įjungti tarptautiniai perspėjimo mechanizmai veikė pirmą kartą taip, kaip buvo numatyta. Todėl 2024 YR4 tapo savotiška repeticija prieš situacijas, kurios ateityje gali būti rimtesnės.

Netikėtas atradimas

Gruodžio pabaigoje teleskopas „ATLAS“ užfiksavo naują tašką danguje, o pradinis jos orbitos modelis buvo neaiškus. Įprastai po kelių dienų tikimybė susidurti su Žeme sumažėja iki nulio, bet šįkart vyko priešingai. Paklaidų sritis siaurėjo ir vis dažniau kirto mūsų planetos padėtį būsimoje orbitoje.

Sausio pradžioje astronomai suprato, kad susidūrimo scenarijus bent teoriškai išlieka. Kiekvienas nakties stebėjimas pridėjo naujų duomenų ir vertė peržiūrėti prognozes. Viešoje erdvėje pradėjo sklisti žinia, kad tai nebe įprastas katalogavimo darbas.

Rizikos vertinimas

Sausio 27 dieną objektui buvo suteiktas trečias Torino skalės lygis. Tai reiškė daugiau nei vieno procento smūgio galimybę ir galimą vietinę žalą. Toks lygis siejamas su įvykiais, kurie savo poveikiu prilygtų Tunguskos sprogimui.

Vasario 18 dieną rizika pasiekė aukščiausią tašką ir pakilo iki 3,1 proc. Daugumai asteroidų tokie skaičiai krenta per kelias dienas, o čia įtampa laikėsi savaitėmis. Dėl to stebėtojai turėjo elgtis ypač atsargiai komunikuodami kiekvieną naują skaičiavimą.

Pasaulinė mobilizacija

Trečias Torino lygis automatiškai aktyvavo Tarptautinio asteroidų perspėjimo tinklo procedūras. Šis tinklas sukurtas po Čeliabinsko meteoro ir skirtas greitai sutelkti mokslą bei institucijas. Signalas atvėrė kelią skubiam laikui didžiausiuose planetos teleskopuose.

Į stebėjimus įsitraukė Very Large Telescope Čilėje ir Gran Telescopio Canarias Kanarų salose. Galingi instrumentai leido per trumpą laiką tiksliai nustatyti dydį, sukimąsi ir orbitą. Tai buvo tarptautinio bendradarbiavimo egzaminas, kurį bendruomenė išlaikė ramiai.

Grėsmės slūgimas ir Mėnulis

Kuo daugiau matavimų buvo surinkta, tuo labiau susidūrimo su Žeme tikimybė mažėjo. Kovo pradžioje tapo aišku, kad mūsų planetai nieko negresia ir perspėjimas buvo atšauktas. Vis dėlto skaičiavimai atvėrė kitą, mažiau pavojingą galimybę.

Prognozės rodo apie keturių procentų tikimybę, kad 2024 YR4 gali pataikyti į Mėnulį 2032 metais. Toks smūgis žmonėms nepakenktų, bet galėtų sukurti nuolaužų debesį aplink Žemę. Jei nuolaužos pasiektų geostacionarinę orbitą, jos galėtų kelti riziką palydovams.

Pamokos ir ateities iššūkiai

Mokslininkų analizė parodė, kad aptikimas įvyko laiku, o informacija tarp observatorijų keliavo sklandžiai. Greita prieiga prie geriausių teleskopų suteikė duomenų, kurie leido nuraminti situaciją. Tai buvo vertinga praktinė pamoka, kurios neįmanoma gauti vien iš teorinių pratybų.

Artėjant naujoms dangaus apžvalgos sistemoms, per metus bus aptinkama dešimtys tūkstančių naujų objektų. Kai kurie jų iš pradžių atrodys grėsmingai, tad panašių aliarmų dar bus ne vienas. Svarbiausias klausimas lieka, ar tarptautinė vienybė ir šaltas protas išliks, kai rizika bus didesnė.