Šokiruojantis tyrimas: net ir nulinės emisijos nesustabdys karščio, situacija tampa katastrofine

Modeliavimas atskleidžia, kad po to, kai pasaulinės emisijos pasieks nulį, ekstremalūs karščiai nepradės greitai slūgti. Vietoj to jie išliks virš ikipramoninio lygio bent tūkstantį metų, o kai kur net toliau stiprės. Tai keičia įprastą įsivaizdavimą, jog pasiekus grynąjį nulį klimatas savaime ims gerėti.

Toks scenarijus reiškia, kad sprendimai, kuriuos darome dabar, formuoja ne dešimtmečius, o ištisus šimtmečius. Kuo vėliau stabdomi išmetimai, tuo daugiau šilumos užrakinama planetos sistemoje ir tuo sunkiau ją atšaukti. Todėl laikas tampa esminiu veiksniu, lemiančiu ateities kartų gyvenimo sąlygas.

Karščio bangos ir grynojo nulio atidėliojimas

Tyrimas rodo aiškų dėsningumą, kuo vėliau pasiekiamas grynasis nulis, tuo labiau auga karščio bangų pavojus. Anksčiau reti karščio rekordai pradeda kartotis vis dažniau, o jų trukmė ilgėja. Kiekvienas papildomas delsimo penkmetis pastebimai didina šių reiškinių stiprumą.

Ypač pažeidžiami regionai arčiau pusiaujo, kur istorinius rekordus laužančios karščio bangos gali tapti beveik kasmetinės. Jei grynasis nulis nusikelia iki 2050 metų ar dar vėliau, tokie įvykiai ten tikėtini bent kartą per metus ar net dažniau. Tai reiškia vis didesnę riziką sveikatai, ūkiui ir ekosistemoms jau artimiausiais dešimtmečiais.

Modeliavimas tūkstantmečiui į priekį

Mokslininkai pasitelkė pažangius skaičiavimus ir superkompiuterius, kad įvertintų karščio bangų raidą tūkstantį metų po grynojo nulio. Buvo tikrinami scenarijai, kuriuose pasaulis nulines emisijas pasiekia tarp 2030 ir 2060 metų, o skirtumai vertinti kas penkerius metus. Taip siekta tiksliai nustatyti, kiek kainuoja kiekvienas delsimo žingsnis.

Visuose scenarijuose karščio bangos po grynojo nulio nemažėjo taip, kaip tikėtasi. Ilgalaikis Pietų vandenyno šilimas toliau maitino ekstremalią kaitrą sausumoje, todėl atoslūgio nematyti ištisus šimtmečius. Kai kuriose vietovėse vėlyvas grynasis nulis net lėmė tolimesnį bangų stiprėjimą laikui bėgant.

Ką tai reiškia žmonėms?

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad grynasis nulis nėra greitas palengvėjimas, o tik būtina sąlyga sustabdyti dar blogesnį scenarijų. Jei judame lėtai, ateities visuomenės paveldės nuolatinę ekstremalią kaitrą, prie kurios teks prisitaikyti ilgiau nei vienai kartai. Tai reikalauja permąstyti, kaip planuojame miestus, būstą, sveikatos apsaugą ir energetiką.

Prisitaikymo mastas labai priklausys nuo to, ar nulines emisijas pasieksime anksčiau, ar vėliau. Ankstyvas grynasis nulis sumažintų būsimų karščio bangų intensyvumą ir kartu jų žmogiškąją bei ekonominę kainą. Todėl tyrimas siunčia aiškią žinią, kad greiti išmetimų mažinimo sprendimai šiandien yra pigiausia ir saugiausia ilgalaikė strategija.