Istorija, kurios niekas jums nepasakojo: Pirmojo pasaulinio karo detalės, kurios perrašė istoriją

Tačiau Pirmasis pasaulinis karas buvo milžiniškas lūžis, kuris pakeitė ne tik politinę žemėlapio išvaizdą, bet ir žmonių kasdienybę – nuo maisto pavadinimų iki technologijų. Tai buvo laikotarpis, kai civilizacija ėmė susidurti su industrinio karo realybe, o žmonija – su savo galimybių ir žiaurumo riba.

Karo metu pasikeitė net kasdieniai produktai – amerikiečių hamburgeriai, dėl savo vokiškos kilmės, buvo pervadinti „Solsberio kepsniais“, o frankfurtietiškos dešrelės tapo „laisvės dešrelėmis“. Net taksai buvo pervadinti į „laisvės šunis“.

Mokyklose nebebuvo mokoma vokiečių kalbos, o knygos šia kalba – deginamos. Karo įtaka buvo ne tik fronto linijose, bet ir žmonių lėkštėse bei galvose.

Prieš karą niekas nenešiojo metalinių šalmų. Tik nuo 1915 metų prancūzai pradėjo juos naudoti, o Vinstonas Čerčilis, kuris vėliau tapo vienu žymiausių XX amžiaus lyderių, fronte dėvėjo būtent prancūzišką šalmą. Tuo metu, kai technologijos dar tik formavosi, į kovas buvo metami liepsnosvaidžiai, tankai bei periskopiniai šautuvai, kurie leido šaudyti per tranšėjų kraštus nesirodant viršuje.

Vienas iš įdomesnių faktų – amerikiečių „Hello Girls“: moterys, dirbusios karo lauko telefonistėmis. Nors jos buvo neoficialios kariuomenės narės, tik 1979 metais joms buvo pripažintas tarnybos statusas ir suteiktos išmokos. Toks pavėluotas įvertinimas tik dar kartą primena, kiek daug liko nepastebėta ar nutylėta.

Tuo metu ligos pasiglemžė trečdalį visų aukų. Tranšėjų gyvenimo sąlygos buvo tokios baisios, kad „duckboard“ lentelės buvo tikras išsigelbėjimas nuo nuolatinių infekcijų. Bet net ir šios nelabai padėjo kovojant su venerinėmis ligomis – 150 tūkstančių britų karių susirgo per specialiai frontuose veikusį „viešnamių tinklą“.

Šiame kare dalyvavo žinomi žmonės: „Mikės Pūkuotuko“ autorius Alan Alexander Milne, „Žiedų valdovo“ kūrėjas J. R. R. Tolkienas, skulptorius Henry Moore ir aktorius Basil Rathbone. Net meno pasaulis neišvengė šio žiauraus laikotarpio pėdsakų.

Gyvūnai taip pat turėjo savo vaidmenį. Šunys nešė pranešimus tranšėjose, o daugiau kaip pusė milijono balandžių tapo svarbia informacijos grandimi. Kai kurie jų buvo numetami parašiutais į priešo teritorijas. Balandžiai – mažos, bet kritiškai svarbios žinutės siuntėjai.

Karo metu dujos tapo viena iš žiauriausių ginklų. Nors pirmieji jas panaudojo prancūzai – ašarinėmis dujomis 1914 metų rugpjūtį – vėliau vokiečiai įsitvirtino kaip „dujų karo“ pionieriai. Šaltuoju metų laiku net ašarinės dujos pavirsdavo į skystį, bet tai jų pavojingumo nesumažino. Iš pradžių kareiviai naudojo savo šlapimu sudrėkintus audinius kaip apsaugą, kol galiausiai buvo išrasta pirmoji tikrai veikianti dujokaukė.

Karo siaubą išgyveno ir žirgai. Britų kariuomenė turėjo daugiau kaip 870 tūkstančių žirgų, o žuvusieji buvo naudojami net sprogmenų gamybai – iš jų riebalų gaminti komponentai. Taip pat žuvo daugiau kaip 10 milijonų karių, o sužeistųjų ir dingusiųjų skaičius buvo dar didesnis. Kiekvieną dieną mirdavo bent 6 tūkstančiai žmonių.

Pirmasis pasaulinis karas paliko neišdildomą žymę ir žmonių psichikoje. Potrauminio streso sindromas buvo dažnas – kariai prarasdavo kalbą, kontrolę, net fiziškai trūkčiodavo. Kai kurie iš jų visam likusiam gyvenimui liko sužeisti ne kūnu, o galva.

Vienas kareivis ypač išsiskiria – jaunas austro kilmės vokietis, vardu Adolfas Hitleris. Jis buvo apdovanotas Geležiniu kryžiumi, bet kare patyrė tiek fizinius, tiek emocinius sukrėtimus. Karo pabaigoje, sužinojęs apie Vokietijos pralaimėjimą, patyrė tokį šoką, kad trumpam apako dar kartą. Šie išgyvenimai tapo pamatu jo ideologijai – katastrofai, kurią vėliau patyrė visas pasaulis.

Pirmasis pasaulinis karas buvo ne tik ginklų, bet ir žmonių transformacijos laikas. Tai buvo momentas, kai civilizacija atsitrenkė į savo pačios sienas ir prarado iliuziją apie garbingą karą. Būtent tada pasaulis pradėjo keistis, ir niekas jau nebegrįžo į buvusią tvarką.