750 mln. dolerių gali sudegti tiesiog ore: NASA palydovui gresia žlugimas dėl politinių žaidimų

NASA valdomos „Orbiting Carbon Observatories“ misijos šiuo metu fiksuoja vertingus duomenis apie anglies dvideginio koncentraciją bei augalų fotosintezę visame pasaulyje. Vienas iš instrumentų įrengtas savarankiškame palydove, o kitas prie Tarptautinės kosminės stoties. Abi misijos naudoja vienodus prietaisus, kurie renka aukštos kokybės informaciją. Dar neseniai NASA rekomendavo tęsti šiuos projektus mažiausiai trejus metus. Tačiau dabar šių misijų ateitis tampa nebeaiški.

Jeigu sprendimas būtų priimtas, savarankiškas palydovas būtų paprasčiausiai paliktas likimo valiai ir sudegtų Žemės atmosferoje. Mokslininkai įspėja, kad tai būtų ne tik mokslinių tyrimų žingsnis atgal, bet ir finansiškai neprotingas veiksmas. Didžiausios lėšos jau buvo panaudotos įrangos kūrimui, gamybai ir paleidimui į kosmosą, o tai kainavo apie 750 milijonų JAV dolerių. Dabartinės eksploatacijos išlaidos tesiekia 15 milijonų JAV dolerių per metus, tad misijos nutraukimas reikštų didelių investicijų praradimą.

Apie grėsmę misijai viešai prakalbo buvęs NASA inžinierius Deividas Krispas, kuris iki išėjimo į pensiją 2022 metais vadovavo šiai programai. Jis teigia, kad esami NASA darbuotojai prašė jo techninės pagalbos, rengiant dokumentus galimam projektų uždarymui. Nors jie tiesiogiai negalėjo pasakyti, kad tokia užduotis buvo paskirta, klausimai buvo labai konkretūs ir rodo aiškų pasirengimą tokiam scenarijui.

Neoficialūs šaltiniai nurodo, kad šiuos veiksmus inicijavo Donaldo Trumpo administracija. Kol kas nėra aišku, kodėl svarstomas šių projektų nutraukimas, tačiau kai kurie komentatoriai mano, kad tai gali būti susiję su bendru atsitraukimu nuo klimato kaitos kontrolės ir aplinkosauginių iniciatyvų. Visgi palydovų teikiama nauda neapsiriboja vien klimato stebėjimu.

Misijos metu paaiškėjo, kad palydovai geba fiksuoti ir augalų fotosintezės signalus visame pasaulyje. Fotosintezės metu išskiriama specifinės bangos ilgio šviesa, kurią galima matuoti iš kosmoso. Ši galimybė nebuvo numatyta pradiniame projekte, tačiau tapo itin naudinga. Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas ir įvairios privačios žemdirbių konsultavimo įmonės pradėjo naudoti šiuos duomenis norėdamos numatyti sausras, įvertinti derliaus būklę ir priimti sprendimus žemės ūkio valdymo srityje.

Todėl staigus misijos nutraukimas turėtų tiesioginių pasekmių ne tik mokslui, bet ir realiems žmonių gyvenimams. Ūkininkai prarastų vertingą priemonę, leidžiančią stebėti pasėlių būklę visame pasaulyje, o tai ypač svarbu klimato kaitos sąlygomis, kai orų nepastovumas daro didelę įtaką žemės ūkiui.

Ši situacija kelia klausimų apie ilgalaikę politikos ir mokslo santarvę. Sprendimai, paremti politiniais prioritetais, gali sunaikinti dešimtmečius trunkantį darbą ir sumažinti šalies gebėjimą prognozuoti bei reaguoti į globalius iššūkius. Tad išlieka viltis, kad sveikas protas nugalės, ir tokie svarbūs moksliniai projektai bus apsaugoti nuo trumpalaikių politinių sprendimų.