Didžiausias gaisras nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: Prancūzija paskendo liepsnose, situacija kritinė

Nors ugniagesiams pavyko jį suvaldyti, liepsnos dar visai neišnyko, jose vis dar rusena pavojus. Per kelias dienas ugnis nusiaubė apie 17 tūkstančių hektarų teritorijos, iš kurių 13 tūkstančių visiškai sudegė. 

Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai 1949 metais ugnis nusiaubė Gaskonijos viržynus, tokio masto gaisro Prancūzija nebuvo mačiusi. Miškų ir klimato kaitos gaisrų ekspertas Ilian Moundib, kalbėdamas su „Le Figaro“, patvirtino, kad tai didžiausias gaisras nuo to istorinio įvykio.

Nors liepsnos šiuo metu jau nebeplinta, padėtis vis dar išlieka nestabili. Odo prefektas Christian Pouget ketvirtadienio vakarą patvirtino, kad gaisras suvaldytas, tačiau paragino gyventojus neskubėti grįžti į savo namus be oficialaus leidimo, saugumo užtikrinimas šiuo metu yra svarbiausias prioritetas.

Pranešama, kad apie 2 tūkst. žmonių vis dar negali grįžti į savo gyvenamąsias vietas. Evakuoti gyventojai šiuo metu glaudžiasi laikinuose centruose, įrengtuose aplinkinėse savivaldybėse. 

Gaisrų metu ypač nukentėjo Korbjereso kalvų regionas. Čia liepsnos siautė nuo pat antradienio. Kovoje su ugnimi dalyvavo apie 2 tūkstančius ugniagesių, padedami gaisrinių lėktuvų bei sraigtasparnių, kurie nuolat pylė vandenį ant liepsnose skendinčių teritorijų.

Žandarmų duomenimis, gaisras kilo šalia kelio Ribo savivaldybėje, tačiau jo kilimo priežastis kol kas lieka nežinoma.

Skelbiama, jog ši tragedija pareikalavo ir aukų – žuvo viena moteris, 65 metų gyventoja, kuri atsisakė palikti savo namus. Dar 18 žmonių buvo sužeisti, iš jų net 16 ugniagesiai, kurie rizikavo savo gyvybe, kad apsaugotų kitus. 

Atsižvelgiant į tragedijos mastą, ekspertai teigia, kad aukų skaičius galėjo būti kur kas didesnis. Agentūros AFP duomenimis, ugnis visiškai sunaikino arba stipriai apgadino 36 gyvenamuosius namus, taip pat sudegė 54 automobiliai. 

Be to, tarp labiausiai nukentėjusių vietų ir šimtai hektarų vynuogynų, kurie yra vienas pagrindinių regiono pajamų šaltinių. Odo prefektūra skaičiuoja, kad liepsnos sunaikino nuo 800 iki 900 hektarų vynuogių plantacijų.

Gaisras, kuris užklupo Prancūziją vasaros įkarštyje, dar kartą iškėlė klausimą apie klimato kaitą, žemės ūkio atsparumą ir visuomenės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. 

Taip pat jis priminė, kad net iš pažiūros ramūs regionai per kelias akimirkas gali tapti pavojingomis zonomis, iš kurių žmonės priversti trauktis skubėdami ir palikdami viską, kas brangu.

Nors gaisras jau laikomas kontroliuojamu, situacijos stebėjimas tęsiasi, kiekviena nauja vėjo banga ar karštis gali sukelti pakartotinį liepsnos suaktyvėjimą. Kol ugniagesiai dirba, o pareigūnai rengia atstatymo planus, gyventojai laukia ne tik naujienų apie grįžimą, bet ir užtikrintumo, kad jų gyvenimai nebus sugriauti dar kartą.