Ar D. Trumpas įsitikinęs galima Rusijos pergale? JAV vadovo sprendimai šokiravo Europą, situacija sudėtinga

Kaip skelbia „Bloomberg“, po pokalbio telefonu su Vladimiru Putinu, D. Trumpas aiškiai atsisakė reikalavimų dėl paliaubų ar sankcijų grasinimų. Toks sprendimas, žinoma, yra palankus Kremliui, kuris siekia laimėti laiko.

Pasak šaltinių, susipažinusių su uždarais pokalbiais tarp Trumpo ir jo artimiausios komandos, JAV prezidentas akivaizdžiai pademonstravo pritarimą Kremliui palankiems vertinimams ir net pakartojo kai kuriuos naratyvus, kurie kelia nerimą jo Europos sąjungininkams. 

Europoje vis garsiau kalbama, kad Vašingtonas gali atsisakyti savo ankstesnės strategijos, spausti Maskvą ir skatinti greitą taikos susitarimą. JAV prezidentas esą itin aštriai kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tačiau nedarė jokio esminio spaudimo Rusijos lyderiui.

Jis atsisakė net svarstyti naujas sankcijas Kremliui, jei šis ir toliau ignoruos kvietimus sėsti prie taikos derybų stalo.

Kaip teigia Jackas Watlingas iš Londono Karališkojo jungtinių gynybos tyrimų instituto, Trumpo nuolaidos yra ypač naudingos Rusijai. 

„Maskva žino, kad negali amžinai tęsti karo, tačiau tiki, jog laikui bėgant jos įtaka Ukrainoje didės“, – aiškina J. Watlingas. 

Jo nuomone, Trumpas, aiškiai rodydamas nenorą prisidėti prie taikos proceso, leidžia Rusijai stiprinti puolimą tikintis palankios politinės konjunktūros.

Kijevas tuo metu išgyvena nerimą, Ukraina vis dar itin priklauso nuo JAV karinės paramos, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemas ir „Starlink“ žvalgybinę informaciją. Bet koks JAV pozicijos silpnėjimas automatiškai mažina Ukrainos galimybes atsilaikyti.

Rusijai teks sunkūs sprendimai

J. Watlingas priduria, kad nors Kremlius šiuo metu dar gali tęsti puolimą, 2026 metais jam greičiausiai prireiks papildomos mobilizacijos, o tai kels ne tik politinį, bet ir ekonominį diskomfortą pačioje Rusijoje. 

Anot jo, dabartinė sistema leidžia Maskvai ištempti dar kelis puolimo sezonus, tačiau strateginis atsparumas senka.

Tuo tarpu Rusijos pozicijas apgynė žurnalo „Nacionalinė gynyba“ vyriausiasis redaktorius Igoris Koročenka. Pasak jo, bet kokie teritoriniai Rusijos laimėjimai sustiprina jos pozicijas būsimosiose derybose.

Trumpo požiūris kelia Europos nerimą

Pati D. Trumpo pozicija kelia daug abejonių. Kaip pastebi „Bloomberg“, JAV prezidentas neskuba remti nei taikos pastangų, nei spaudimo Kremliui. Tiek pats Trumpas, tiek jo artimiausia aplinka, viceprezidentas Vance’as ir valstybės sekretorius Rubio, per pastarąsias savaites pasiuntė ne vieną signalą, kad Vašingtonas gali atsitraukti nuo aktyvaus konflikto sprendimo.

Be to, D. Trumpas nedemonstruoja noro taikyti naujų ekonominių sankcijų Maskvai, net jei ši trukdytų taikos procesui. Pagrindinis jo prioritetas yra skatinti JAV ekonominį aktyvumą ir verslo interesus.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio atvirai pareiškė nusivylimą: „Iš tokių pokalbių nieko gero nebuvo galima tikėtis“, – sakė jis. 

Europos lyderiai vis dažniau kalba apie būtinybę pačioms ES šalims imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų padidintas spaudimas Kremliui.

D. Trumpas šiuo metu tampa vienu iš neprognozuojamiausių veiksnių Vakarų strategijoje dėl Ukrainos. Jo švelnus tonas Kremliaus atžvilgiu leidžia manyti, kad Maskva netrukus gali sulaukti dar didesnių diplomatinių nuolaidų, o tai reikštų ne tik galimą karo pratęsimą, bet ir išaugusias rizikas visam regionui.