Ar Vakarai iš tikrųjų pasiruošę padėti Ukrainai? Ukrainiečių pergalė kainuos brangiai, bet pralaimėjimas dar brangiau

TVF paskelbė ataskaitą, kurioje įvertinta Ukrainos pažanga vykdant reformų programą ir laikantis finansinės drausmės. Įspūdinga tai, kad net karo sąlygomis šalis sugeba išlaikyti biudžeto kontrolę, vykdyti įsipareigojimus ir demonstruoti ekonominį atsparumą. Vis dėlto analitikai, tokie kaip ekonomistas Timotis Ešas, kritikuoja pernelyg optimistinį požiūrį į ateitį.

Anot Ešo, 40 milijardų dolerių per metus, tai suma, kurios pakanka tam, kad Ukraina išliktų. Bet jei tikslas yra ne tik išgyventi, o laimėti karą ir po jo atkurti valstybės pajėgumus, tuomet realūs finansiniai poreikiai yra mažiausiai tris kartus didesni. Ekspertai skaičiuoja, kad vien metinis reikalingos paramos kiekis turėtų siekti apie 150 milijardų dolerių.

Karas kainuoja ne tik ginklais

Didžioji dalis išlaidų skiriama ne tik karinei gynybai. Tai taip pat apima infrastruktūros atstatymą, gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą, gyventojų socialinę paramą, švietimą ir sveikatos apsaugą. Būtent šios sritys dažnai lieka nuošalyje, kai vis daugiau lėšų tenka kariniams poreikiams.

Tuo pat metu Ukrainos ekonomika stebina atsparumu. Nors 2022 metais šalis patyrė drastišką nuosmukį dėl plataus masto karo, jau 2023-aisiais buvo fiksuotas 5,5 procento augimas. Prognozuojama, kad artimiausiais metais šis tempas sieks apie 3 procentus kasmet. Tai įrodo, kad, nepaisant karo, šalyje veikia ekonominiai mechanizmai, o verslas ir gyventojai prisitaiko prie naujų realijų.

Vakarų parama yra raktas į greitesnę taiką

Svarbiausias klausimas, kuris dabar keliamas vis dažniau, ar Vakarai turėtų padidinti paramą, kad būtų pasiektas strateginis lūžis kare? Atsakymas paprastas - taip, jei norima, kad karas pasibaigtų kuo greičiau. Kuo ilgiau truks neapibrėžtumas, tuo didesnė rizika, kad bus iššvaistyti ne tik Ukrainos, bet ir donorų resursai.

Šiandien Ukraina didžiąja dalimi remiasi Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkų teikiamomis lėšomis. Dalis šių lėšų yra skolinama, kita dalis tiesioginė parama. Tačiau ilgalaikiam vystymuisi ir atsigavimui reikės ne tik biudžetinių injekcijų, bet ir privataus kapitalo. Tam būtinos aiškios taisyklės, reformos ir pasitikėjimas.

Strateginė investicija į ateitį

Ne mažiau svarbu suprasti, kad Ukraina, tai ne tik šalis, kuri gina savo teritoriją, bet ir potencialus ilgalaikis ekonominis partneris. Skaičiuojama, kad investavus į Ukrainos BVP 2022 metais, šiandien būtų galima džiaugtis 27 procentų grąža. Iki 2030 metų ši grąža, anot TVF, gali siekti net 74 procentus. Tai rodo, kad Ukraina nėra tik išlaikytinė, ji gali tapti vienu sparčiausiai augančių regionų Europoje, jei tik sulauks tinkamo palaikymo dabar.

Atsakymas į klausimą, kiek iš tiesų reikia pinigų Ukrainai, yra paprastas savo esmėje, bet sudėtingas išpildyme, tiek, kad būtų laimėtas karas. Tai reiškia ne tik stabdyti puolimą, bet ir atkurti valstybę, pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę, grąžinti pasitikėjimą institucijomis. Pergalė kainuoja brangiai, tačiau pralaimėjimas bus dar brangiau. Todėl kiekvienas doleris, investuotas į Ukrainos pergalę, yra indėlis ne tik į jos, bet ir į visos Europos saugumą bei stabilumą.