FTB patyrė visišką pažeminimą: „El Chapo“ kartelis įsilaužė į agento telefoną ir medžiojo išdavikus gatvėse

„Sinaloa“ kartelis kilęs iš to paties pavadinimo Meksikos valstijos. Jo įkūrėjas Joaquinas Guzmanas, geriau žinomas kaip „El Chapo“, sukūrė milžinišką narkotikų platinimo tinklą, kuris išplito per kelis žemynus. Ši organizacija žinoma ne tik dėl plačiai išvystytos kontrabandos struktūros, bet ir dėl ypatingo žiaurumo, korupcijos, bauginimo taktikos bei neįtikėtino gebėjimo išsisukti nuo teisėsaugos.

Nors „El Chapo“ 2019 metais buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, kartelio veikla nesustojo. Vadovavimą perėmė jo sūnūs, vadinami „Chapitos“, kurie sėkmingai tęsia šeimos nusikalstamą verslą. Organizacija išlieka aktyvi ir toliau kelia rimtą grėsmę ne tik Meksikai, bet ir visai tarptautinei teisėsaugos bendruomenei.

Įsilaužimas į FTB, tai išpuolis prieš valstybę

Pasak JAV pareigūnų, „Sinaloa“ kartelio pasamdytas įsilaužėlis turėjo pažangius techninius gebėjimus ir išvystytą įrangą. Jam pavyko įgyti prieigą prie vieno iš FTB agentų mobiliojo telefono. Šiame telefone buvo saugoma jautri informacija apie vykdomas operacijas, asmenis, bendradarbiaujančius su teisėsauga, bei planuojamus tyrimus. Gavęs prieigą prie šių duomenų, įsilaužėlis taip pat panaudojo Meksikos sostinės stebėjimo kamerų tinklą, kad realiu laiku sektų agento maršrutus ir kontaktus.

Surinkta informacija buvo perduota kartelio vadovybei. Ji panaudojo ją tam, kad sužinotų, kas bendradarbiauja su teisėsauga. Tokie žmonės tapo tiesioginiais taikiniais. Jie buvo sekami, gąsdinami, o kai kuriais atvejais ir likviduojami.

Kibernetinės priemonės nusikalstamų tinklų rankose

Įdomu tai, kad kartelis panaudojo tas pačias technologijas ir stebėjimo metodus, kuriuos kasdien naudoja teisėsaugos institucijos. Tai vadinamasis visur esantis techninis stebėjimas, pavyzdžiui, informacijos rinkimas iš įvairių šaltinių, tokios kaip mobiliojo ryšio duomenys, buvimo vietos informacija, bankinių kortelių veiklos istorija ir viešieji vaizdo stebėjimo įrašai. Tokios priemonės anksčiau buvo siejamos tik su valstybės institucijų darbu, tačiau šiandien jos tampa prieinamos ir organizuotam nusikalstamumui.

Ataskaitoje teigiama, kad duomenų rinkimo įrankiai tapo lengvai prieinami rinkoje. Komerciniai paslaugų tiekėjai siūlo prieigą prie įvairių informacijos šaltinių, o duomenų brokeriai parduoda informaciją apie vartotojų elgesį, kurią nesunku panaudoti piktais tikslais. Nusikaltėliai gali visiškai legaliai įsigyti net tokią informaciją kaip telefoninių skambučių suvestinės ar pirkinių istorijos.

Kritika pačiai FTB sistemai

Didelė dalis kritikos šioje situacijoje skiriama pačiai FTB. Reaguodama į įsilaužimą, agentūra ėmėsi veiksmų, tačiau jie buvo vertinami kaip pavėluoti, chaotiški ir nepakankamai nuoseklūs. Atnaujintos saugumo priemonės, kurios buvo pradėtos taikyti 2022 metais, ekspertų vertinimu, buvo trumpalaikės ir trūko ilgalaikės vizijos. Tokia situacija kelia klausimų dėl agentūros gebėjimo apsaugoti ne tik savo informacinius išteklius, bet ir gyvybes tų, kurie bendradarbiauja su ja.

Saugumo iššūkiai ateityje

Šis incidentas tapo ne tik reputaciniu smūgiu FTB, bet ir perspėjimu visoms pasaulio teisėsaugos institucijoms. Jis atskleidė, kad informacinės eros ginklai gali būti naudojami prieš tuos, kurie iki šiol juos laikė savo išskirtiniu pranašumu. Tai ženklas, kad valstybės institucijos turi ne tik modernizuoti savo infrastruktūrą, bet ir keisti mąstyseną, nes saugumas turi būti ne laikina reakcija, o ilgalaikė strategija.

„Sinaloa“ kartelio įvykdytas įsilaužimas į FTB rodo, kad šiandien pavojus gali kilti ne tik nuo ginklų ar narkotikų, bet ir nuo skaitmeninių įrankių. Kibernetinis saugumas tampa kritiniu veiksniu kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Šis įvykis atskleidžia naują nusikalstamų grupuočių veidą, tai ne tik smurtas gatvėse, bet ir tylūs išpuoliai skaitmeninėje erdvėje.