Prisijunkite
Europos uostuose susidarė didelės spūstys, Antverpenas ir Hamburgas nebespėja apdoroti prekių srautų. Laivai priversti laukti iškrovimo ar pakrovimo kelias, o kartais net septynias dienas. Tai kelia nerimą logistikos įmonėms ir gamintojams, priklausomiems nuo tikslaus tiekimo.
Problemos kilmė yra kompleksinė. Viena vertus, vasaros sezonas tradiciškai sukelia intensyvesnį prekių judėjimą. Tačiau šiandieninę padėtį dar labiau apsunkina politinis neapibrėžtumas, kylantis dėl pasaulio prekybos santykių permainų. Prekybos politika, ypač Jungtinių Valstijų vadovų sprendimai dėl tarifų, sukėlė pasaulinį prekybos tinklų perbraižymą.
Daug Azijos gamintojų, reaguodami į padidėjusius muitus JAV rinkoje, savo eksportą vis dažniau nukreipia į Europą. Taip padidėjo spaudimas Europos infrastruktūrai, kuri nespėja prisitaikyti prie netikėtai išaugusio srauto.
Papildomas trikdis, tai gamtos sąlygos. Dėl sausros ir kritusio vandens lygio Reino upėje baržos negali visiškai pakrauti krovinių, o kai kur jos apskritai neįleidžiamos. Tai sulėtina krovinių judėjimą ne tik upių keliais, bet ir į terminalus, kuriuose baržos turėtų būti iškraunamos ar pakraunamos.
Uostų infrastruktūra ties kritine riba
Roterdamo ir Antverpeno uostai, kurie paprastai laikomi vienais moderniausių ir geriausiai organizuotų Europoje, šiuo metu dirba maksimalia apkrova. Nepaisant visų pastangų, konteineriniai laivai čia laukia po keturias ar penkias dienas. Kai kur šis laukimo laikas dar ilgesnis. Uostų darbuotojai susiduria su tuo, kad kroviniai neatvyksta laiku, todėl neįmanoma suplanuoti nei pervežimų į šalies gilumą, nei jų paskirstymo toliau.
Įmonės, iki šiol pasikliovusios tiksliu logistikos grafiku, priverstos kaupti atsargas ar koreguoti veiklos planus. Dėl tokių trukdžių kenčia ne tik stambios logistikos bendrovės, bet ir paprasti vartotojai, kuriems tenka ilgiau laukti prekių ar susidurti su jų brangimu.
Ar yra sprendimų?
Kai kurie terminalų operatoriai jau ėmėsi aktyvių veiksmų, tai yra įdarbinami papildomi darbuotojai, perkamos naujos krovos priemonės. Tačiau šios investicijos duos rezultatų tik per ilgesnį laiką. Ekspertai prognozuoja, kad spūstys tęsis mažiausiai iki rugpjūčio pabaigos, o kai kur net ir ilgiau. Labiausiai apkrautuose uostuose laukimo laikas gali dar padidėti.
Ši krizė akivaizdžiai parodė, kaip greitai gali sutrikti net ir efektyviausiai veikiančios sistemos. Nors globalizacija suteikė galimybę gamintojams naudotis pigesniais tiekimo šaltiniais, bet kartu padidino priklausomybę nuo logistikos grandinės stabilumo. Dėl to kiekvienas sutrikimas, net ir trumpalaikis, gali sukelti plataus masto padarinius visame pasaulyje.
Uostų spūstys, tai ne tik trumpalaikis nepatogumas, bet ir rimtas iššūkis tiekimo saugumui. Verslams tai signalas, kad reikia būti lankstesniems, labiau diversifikuoti tiekimo šaltinius ir investuoti į atsargų valdymo strategijas. O valdžios institucijoms, tai paskata didinti investicijas į infrastruktūrą ir skatinti bendradarbiavimą tarp šalių, kad logistikos procesai galėtų greičiau reaguoti į pokyčius. Ilgalaikėje perspektyvoje tik kompleksiniai sprendimai gali užtikrinti, kad tokie sutrikimai nesukeltų plataus masto ekonominių padarinių.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti