Rusijos dujų imperijos žlugimas: Kremliaus dujų milžinė prarado Europos rinką ir artėja prie visiškos katastrofos

Didžiausias smūgis „Gazprom“ buvo eksporto į Europos Sąjungos šalis praradimas. Iki geopolitinių įvykių, dujotiekiais iš Rusijos kasmet buvo tiekiama apie 200 milijardų kubinių metrų dujų. Šiandien šis skaičius smuko iki maždaug 30 milijardų, o ateityje gali sumažėti dar labiau, ypač jei bus nutrauktas tranzitas per Ukrainą. 

Kiti dujotiekiai, tokie kaip „Sibiro jėga“, kurie teikia dujas į Kiniją, net ir dirbdami pilnu pajėgumu negali kompensuoti prarastos Europos rinkos. Be to, derybos su Kinija dėl naujų tiekimo sutarčių vyksta vangiai, o Turkijos kryptis taip pat susiduria su kliūtimis.

Ieškoma sprendimų, bet trūksta realių alternatyvų

Rusijos pareigūnai siūlo įvairius sprendimus, kaip panaudoti sukauptas dujas. Vieni svarsto apie jų panaudojimą elektros gamybai, ypač technologijų sektoriuje, dirbtinio intelekto ir skaitmeninių duomenų apdorojimo srityje. Tačiau šios idėjos susiduria su realybe, kad gamtinės dujos yra per brangios tokiai paskirčiai, o investicijų grąža abejotina. Kiti siūlo statyti elektrines šalia anglies kasyklų ir taip paremti nuostolingą anglių pramonę. Tačiau tokie planai atrodo laikini ir neišsprendžia esminės problemos, tai kur dėti milijardus kubinių metrų dujų, kai tam nėra nei paklausos, nei logistikos.

Reputacijos krizė ir ekonominiai nuostoliai

Dar viena problema, tarptautinė bendruomenė vis mažiau pasitiki Rusija kaip patikimu energijos tiekėju. Politinė rizika, netikėtai nutrauktos sutartys, infrastruktūros pažeidžiamumas, visa tai verčia potencialius pirkėjus ieškoti kitų, stabilesnių šaltinių. „Gazprom“ negali laisvai parduoti savo produkcijos tarptautinėje rinkoje, o kai kurios šalys, tokios kaip Iranas, net ir gavusios pasiūlymus, atsisako tapti tarpiniu tiekėju.

Tuo pat metu pačiai bendrovei tenka skaičiuoti milžiniškus nuostolius. 2023 metais „Gazprom“ fiksavo daugiau kaip 600 milijardų rublių finansinį minusą. Nors oficialiuose pranešimuose skelbiama apie pelną, realybėje dujų eksportas generuoja vis mažesnes pajamas, o gamybos ir transportavimo išlaidos vis dar auga. Siekiant sumažinti finansinę naštą, valdžia padidino dujų kainas šalies gyventojams ir planuoja dar didesnius tarifų šuolius ateityje.

Pasaulio didžiausios atsargos yra bevertės be rinkos

„Gazprom“ kadaise buvo laikoma strateginiu Rusijos ekonomikos varikliu. Dabar jos valdomi ištekliai, nepaisant jų dydžio, tampa nenaudingi be galimybės juos pelningai realizuoti. Tai rodo, kad net ir turint pasaulyje didžiausias gamtinių dujų atsargas, be rinkos, investuotojų pasitikėjimo ir geopolitinės stabilumo jos vertė tampa nulinė. Jei situacija nesikeis, „Gazprom“ gali tekti kardinaliai persvarstyti savo veiklos modelį ir ieškoti visiškai naujų būdų, kaip išlikti pasaulinėje energetikos rinkoje.