Geniali mintis, kuri išgelbės karo atveju: sprendimas, kaip reikėtų stabdyti Rusijos kariuomenę, praverstų ir Lietuvoje

Pasak jų, toks sprendimas padėtų ne tik apsaugoti teritorijas nuo tankų ir sunkiosios technikos, bet ir prisidėtų prie klimato kaitos stabdymo bei biologinės įvairovės išsaugojimo.

Jei miškai vadinami Žemės plaučiais, tai pelkės ir šlapynės yra tarsi planetos inkstai ar kepenys. Jos valo vandenį ir sugeria anglies dioksidą. Tačiau jų nusausinimas spartina klimato kaitą, todėl gamtosaugininkai pabrėžia šių teritorijų svarbą net karo akivaizdoje.

Yale universiteto, vienos prestižiškiausių pasaulio aukštųjų mokyklų, puslapiuose publikuotame straipsnyje paaiškinama, kaip šlapynės galėtų tapti natūralia apsauga nuo galimos Rusijos invazijos į Europą.

Praktinį šios idėjos pavyzdį pasaulis jau matė 2022 metų vasarį, kai prasidėjo Rusijos puolimas Ukrainoje. Ukrainiečiai, siekdami apsiginti, susprogdino užtvanką ant Irpenio upės, įtekančios į Kijevo vandens saugyklą. 

Per vieną naktį apsemti šiauriniai Kijevo rajonai apsunkino rusų kariuomenės judėjimą. Pasaulį apskriejo vaizdai, kaip tankai klimpo purve.

„Tai tapo simboliu, kaip gamta gali būti panaudota prieš okupantą“, – sako Ukrainos zoologas Oleksijus Vasyliukas. Kai kurie gamtininkai netgi siūlė Irpenio upei suteikti „didvyriškos upės“ titulą.

Pelkės gali sulaikyti tankus, šarvuočius ir kitą techniką, o Ukrainos pavyzdys tai puikiai įrodė. Dabar panašią gynybos idėją vysto Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos mokslininkai. 

Vokiečių tyrėjai Hans Joosten, Franziska Tanneberger ir Malte Schneider balandį paskelbė „ekologinį šauksmą į ginklus“, kuriame įrodinėja, kad durpynų atkūrimas galėtų tapti natūralia užtvara prieš galimą puolimą.

Lenkijos gynybos ministerija, paklausta Yale žurnalistų, pripažino, kad gamta yra akivaizdus sąjungininkas, stiprinantis Rytų gynybos skydą. Ministerijos atstovai patvirtino, jog apie tai jau diskutuota su Lenkijos mokslų akademijos (PAN) mokslininkais.

Šimtai pelkių nuo Ukrainos iki Vokietijos

Susitikimas su kariuomene vyko sausį. Generolas, atsakingas už Rytų gynybą, patvirtino: natūralios pelkės ir šlapynės yra geriausias būdas sulaikyti kariuomenę, pasakojo dr. Michalas Žmihorskis iš PAN žinduolių biologijos instituto Bialoviežoje.

Vokiečių mokslininkai remiasi 2016 metų Baltarusijos tyrimu, kuris parodė, jog šlapi durpynai gali sumažinti karinės technikos pervežimo galimybes net 75 proc. palyginti su nusausintomis teritorijomis.

Siūloma sukurti natūralių barjerų sistemą, kurią sudarytų trys dideli atkurti ir egzistuojantys durpynai bei šlapynių miškai Ukrainoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Suomijoje, Rumunijoje ir Rytų Vokietijoje.

Šiam projektui įgyvendinti reikėtų apie 250–500 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti Europos Sąjunga. Planuojamas plotas yra ne mažiau kaip 100 tūkstančių hektarų. Be to, atkurtos pelkės padėtų kovoti su klimato kaita, sugerdamos anglies dioksidą, jos leistų įmonėms įsigyti kompensacinius taršos sertifikatus.

Atkuriant šlapynes būtų prisidedama ir prie karo alinamos Ukrainos gamtos atsigavimo. Tokios ekosistemos ne tik stabdytų invaziją, bet ir taptų prieglobsčiu nykstantiems gyvūnams bei augalams.