Prisijunkite
Tai viena iš pavojingiausių klimato grėsmių Europoje, tačiau iki šiol apie ją žinome palyginti nedaug. Kalbame apie vis dažnėjančias itin stiprias krušas, kurios jau dabar daro milžinišką ekonominę žalą, o ateityje gali tik dar labiau komplikuoti gyvenimą visame žemyne.
2023 metų liepos mėnesį Italijos Azzano Decimo miestelyje nukritusi 19 centimetrų skersmens ledo kruša vos nesumušė pasaulinio rekordo. Toks reiškinys nebeatrodo kaip atsitiktinė anomalija.
Nauji tyrimai rodo, kad krušos, kurių ledo gabalai viršija 5 centimetrus, tampa vis dažnesnės. Tai kelia didžiulį nerimą, nes, kaip pabrėžia ekspertai, ledo gabalo dydis tiesiogiai lemia sugadinimo mastą.
Pavyzdžiui, 2023 metais vien šiaurės Italijoje nuo krušos padaryta žala siekė 6 milijardus JAV dolerių – daugiau nei kai kurių uraganų metu. Įskaitant automobilių kėbulus, pastatų stogus, langus bei saulės baterijas, krušos nuostoliai tampa vienu brangiausių ekstremalių reiškinių Europoje.
Tyrimą atlikę mokslininkai iš Europos stiprių audrų laboratorija (ESSL) analizavo oro duomenis nuo 1950 metų, naudodami pažangų modelį AR-CHaMo. Jie nustatė, kad tik Europoje fiksuotas statistiškai reikšmingas itin didelės krušos atvejų padidėjimas.
Labiausiai išsiskiria Šiaurės Italija, tačiau padidėjimas stebimas ir Vokietijoje, Austrijoje bei Beniliukso šalyse. Tyrėjai pabrėžia, kad šių pokyčių priežastys glūdi ne vien temperatūros kilime, bet ir padidėjusioje oro drėgmėje, galingesniuose kylančiuose oro srautuose bei atmosferos nestabilume.
Pažymimą, jog vien Šiaurės Italijoje tikimybė, kad audra sukels ledo gabalus, viršijančius 5 cm, padidėjo net 79 proc. Tuo pačiu kiti tyrimai, pavyzdžiui, paskelbtas „Climate and Atmospheric Science“ žurnale, rodo, kad iki XXI amžiaus pabaigos mažesnių krušų skaičius sumažės 25 proc., tačiau itin dideli ledo gabalai pasirodys net 75 proc. dažniau.
Tokį pokytį lemia didesnė energija atmosferoje ir aukštesnė temperatūra, dėl kurios mažesnės krušos dalelės paprasčiausiai ištirpsta, kol pasiekia žemę.
Tačiau ne viskas priklauso nuo klimato. Pavyzdžiui, JAV ar Australijoje krušos žalą lemia ne jos dažnis, o infrastruktūros pokyčiai - daugiau automobilių, namų, saulės jėgainių, todėl ir žala didesnė. Europoje situacija kitokia, tiek pačių krušų dažnis, tiek žalos mastas auga išvien.
Ekspertai perspėja, kad net ir nežymus didelių krušos atvejų padidėjimas gali lemti milžiniškus ekonominius nuostolius.
Todėl raginama investuoti į infrastruktūros pritaikymą – stipresnes čerpes, langų apsaugas, uždangų sistemas, stogines viešose vietose. Taip pat svarbus išankstinio įspėjimo sistemų diegimas.
Europoje kruša iš lėto tampa naująja ekstremalios oro realybės norma. Tik Centrinėje Europoje per 2021–2023 metus fiksuota daugiau nei 800 labai didelės krušos atvejų.
Kadangi iki šio amžiaus pabaigos tokie reiškiniai gali padidėti dar 75 proc., būtina nedelsti ir ruoštis atlaikyti vis dažnėjančius atmosferos smūgius.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti