Visiška beprotybė Rusijoje: oro gynyba atakavo civilinį lėktuvą, per plauką pavyko išvengti katastrofos

Incidentas įvyko netoli Maskvos, kai iš Minsko skridęs „Aeroflot“ keleivinis orlaivis artėjo prie Šeremetjevo oro uosto. Į jį buvo paleista ugnis. Nors lėktuvas patyrė pažeidimų, laimei, niekas nenukentėjo, tiek įgula, tiek keleiviai liko gyvi.

Nevzorovo paskelbtame garso įraše užfiksuota pilotų komunikacija, kurią sunku interpretuoti kaip ką kita nei aiškų pavojaus signalą. 

„Čia civilinis orlaivis. Skrendame patvirtinta trasa. Gavome leidimą. Esame apšaudomi“, – girdisi piloto balsas. 

Toliau jis tiksliai nurodo – tai ne karinis lėktuvas, o įprastas keleivinis reisas, kuriame yra žmonių. „Mūsų lėktuvas palaikytas bepiločiu. Vis dar skrendame pagal planą, bet esame apšaudomi.“

Įsivaizduokite, ką tuo metu išgyveno pilotai ir keleiviai, kai vietoj įprasto leidimosi, viršutiniame dešiniame horizonte pradeda blyksėti priešlėktuvinių pabūklų šūviai. Skrydžių saugumas tokiose situacijose tampa teoriniu klausimu.

 Ir nors šįkart tragedijos pavyko išvengti, pats faktas, kad civilinis lėktuvas buvo laikomas taikiniu – verčia kelti rimtus klausimus apie Rusijos oro gynybos procedūras.

Karo šešėlis vis arčiau civilinės erdvės

Tai nėra paprastas nesusipratimas. Tą pačią naktį Ukrainos pusė paleido daugiau nei 100 dronų į Rusijos teritoriją – dauguma jų buvo numušti virš keliolikos šalies regionų. Gynybos sistemos veikė aktyviai, kai kurios teritorijos, įskaitant ir Maskvos sritį, tapo tiksliniu taikiniu. 

Vienas iš dronų, kaip teigiama, turėjo pataikyti į gamyklą Dubnos mieste, kur vykdomi bepiločių gamybos darbai.

Didelio masto išpuoliai neabejotinai reikalauja greito ir tiksliai koordinuoto atsako, tačiau kai tokia sistema, kaip „Pancyr“, supainioja droną su lėktuvu, iškyla grėsmė ne tik kariškiams, bet ir visai civilinei visuomenei. 

Tai nėra pirmas kartas, kai Rusijos priešlėktuvinės sistemos parodo pavojingą netikslumą, tačiau šįsyk tai įvyko virš vieno didžiausių šalies miestų.

Sistemos klaida ar žmonių aplaidumas?

Kol kas Rusijos institucijos tyli. Nė viena oficiali agentūra, įskaitant „Rosaviacija“, nepateikė komentaro. Nepaisant to, pasirodžiusi informacija jau sukėlė diskusijų bangą tiek tarp aviacijos ekspertų, tiek tarp kariuomenės stebėtojų. 

Keli jų teigia, kad tokie incidentai, o tai ženklas, jog Rusijos priešlėktuvinės gynybos operatoriai gali būti pervargę, nepakankamai apmokyti arba tiesiog negeba atskirti tikrų grėsmių nuo civilinių objektų.

Klausimų kelia ir pati sistema „Pancyr“. Nors teoriškai ji laikoma viena iš efektyviausių, praktika rodo, kad žmogaus veiksnys vis dar lemia labai daug. Jei iš tiesų buvo paleisti šūviai į civilinį lėktuvą, vadinasi, kontrolės protokolai neveikė. O ta nebe vien karinė, bet ir humanitarinė problema.

Dar viena karo pasekmė, kurios negalima ignoruoti

Šis incidentas rodo, kaip karas Ukrainoje pamažu pereina į pavojingą stadiją, kai grėsmės ima kirstis su kasdieniu gyvenimu. Civilinė aviacija, kurią saugoti yra vienas iš tarptautinės teisės prioritetų, tampa pažeidžiama. 

Kuo ilgiau tęsis tokios situacijos, tuo didesnė rizika, kad vieną dieną panaši klaida gali baigtis tragedija. O kol kas šis lėktuvas laimingai nusileido. Tačiau ar kitą kartą pasiseks taip pat – garantijų niekas neduoda. 

Keleivių saugumas karo kontekste tampa vis labiau priklausomas nuo atsitiktinumo. Ir tai ne tikslinė strategija, o akivaizdi problema, kuriai spręsti prireiks daugiau nei tik atsiprašymo.