Paryžius taps sprendimų centru: po karo Ukraina neliks viena, planuojama, kurios šalys dislokuos savo pajėgas

Naujausio susitikimo metu ši koalicija patvirtino svarbų žingsnį, buvo parengtas išsamus operacinis planas, kuriame numatytas galimas tarptautinių pajėgų dislokavimas Ukrainos teritorijoje po karo.

Susitikime dalyvavo daugelio šalių atstovai, o reikšmingiausia naujiena tapo tai, kad prie diskusijų pirmą kartą prisijungė ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai. Tai galima vertinti kaip ženklą, kad net ir anksčiau atsargiai į šią iniciatyvą žiūrėjusios valstybės ima aktyviau dalyvauti planavime.

Koalicija planuoja ilgalaikį saugumą

Ukrainos prezidento kanceliarija po susitikimo išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad stiprios Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pagrindinis valstybės nepriklausomybės ir saugumo garantas. Koalicijos narės sutarė, kad tol, kol tęsis Rusijos agresija, jos prioritetas bus teikti visokeriopą karinę bei finansinę pagalbą Ukrainai. Toks sutarimas liudija apie aiškią valstybių poziciją, kad parama Ukrainai tęsis ne tik šiandien, bet ir pasibaigus tiesioginiams karo veiksmams.

Svarbu tai, kad planas apima ne tik karių dislokavimą, bet ir kompleksinę paramą atstatant Ukrainos gynybinius pajėgumus. Taip pat numatytos priemonės oro ir jūrų erdvės apsaugai užtikrinti, kas ypač aktualu siekiant užkirsti kelią būsimoms grėsmėms iš išorės.

Sprendimų centras bus Paryžiuje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu patvirtino, kad koalicijos vadavietė bus įkurta Paryžiuje. Tai reikšmingas sprendimas, nes būtent iš čia bus koordinuojami tolimesni veiksmai, numatomos logistikos grandys, planuojami pajėgų judėjimai ir prižiūrimas planų įgyvendinimas.

Tokios vadavietės įkūrimas suteikia projektui daugiau aiškumo, leidžia efektyviau paskirstyti atsakomybes tarp šalių narių ir sukuria pagrindą spartesniam sprendimų priėmimui. Šis veiksmas taip pat siunčia aiškią žinutę apie Prancūzijos norą aktyviau įsitraukti į Europos saugumo stiprinimą.

Kas sudaro norinčiųjų koaliciją?

Norinčiųjų koalicija buvo suformuota 2024 metų pavasarį Jungtinės Karalystės iniciatyva. Jos tikslas yra sukurti ilgalaikį paramos Ukrainai planą, apimantį tiek karinę, tiek civilinę pagalbą, bei parengti struktūrą, kuri padėtų užtikrinti stabilumą regione po karo.

Į šią koaliciją įstojo 33 šalys. Didžioji jų dalis yra iš Europos, bet taip pat dalyvauja valstybės iš kitų žemynų, pavyzdžiui, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija bei Turkija. Kai kurios šalys, tarp jų ir Jungtinės Valstijos, iš pradžių laikėsi atsargesnės pozicijos, tačiau dabartinis jų įsitraukimas rodo kintančią strateginę nuostatą.

Svarbu pažymėti, kad šios šalys kol kas nenumato siųsti karių į karo veiksmų epicentrą. Vis dėlto jų įsipareigojimas dislokuoti pajėgas po paliaubų rodo rimtą pasirengimą dalyvauti užtikrinant ilgalaikį stabilumą.

Parama neapsiribos karyba

Koalicijos planas apima ne vien karinių pajėgų dislokavimą. Daug dėmesio skiriama ir infrastruktūros atkūrimui, energetinio saugumo stiprinimui, ryšių sistemų modernizavimui bei civilinės apsaugos priemonių plėtrai. Tai rodo, kad planuojama ne tik išlaikyti saugumą, bet ir padėti Ukrainai atsigauti bei tapti stipria, savarankiška ir tvaria valstybe.

Tokio pobūdžio iniciatyva yra signalas visai tarptautinei bendruomenei, kad Ukraina nebus palikta viena net ir tada, kai nutils ginklai. Ilgalaikis planavimas, aiškūs įsipareigojimai ir strateginė partnerystė yra raktas į tai, kad po karo Ukraina turėtų ne tik paramą, bet ir tikrą saugumo skėtį.

Šios pastangos rodo, kad tarptautinė bendruomenė išmoko praeities pamokas ir siekia ne tik reaguoti į grėsmes, bet ir jų iš anksto užkirsti kelią. Tai suteikia vilties, kad ilgainiui ši iniciatyva taps pavyzdžiu, kaip galima strategiškai kurti taiką po ilgo ir žiauraus konflikto.