Ankstyvas gripo sezonas: Priėmimo-skubios pagalbos skyriai jau fiksuoja išaugusį sergančiųjų skaičių

Savaitgalį – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – VUL Santaros klinikų Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsilenkė beveik 600 pacientų, iš jų 127 diagnozuoti gripo atvejai: „Vilniaus mieste savaitgaliais, kai nedirba pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pacientai vaikai gali kreiptis tik į dvi įstaigas – Vilniaus miesto klinikinę ligoninę Antakalnyje ir Santaros klinikas. 

Ne visiems gripu sergantiems žmonėms – vaikams ar suaugusiesiems – reikalingos ligoninės paslaugos, tačiau vaistams gripui gydyti reikalingas receptas – dėl to pacientai ir suvažiuoja į gydymo įstaigą, – situaciją dėl didelio pacientų srauto komentuoja Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Sapagovaitė. – O vaikus įprastai lydi ne vienas suaugusysis, jie atvyksta su šeimomis – net su seneliais ar tetomis. Dėl to Priėmimo-skubios pagalbos skyrius buvo pilnas žmonių.“

Į stacionarą dėl gripo per dieną paguldomi apie 5 vaikai. Pasak gydytojos I. Sapagovaitės, į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykusius pacientus konsultuoja gydytojai, atliekami tyrimai, paskiriamas gydymas ir vaikai dažniausiai išleidžiami gydytis į namus. Gydytoja sako, kad pacientų laukimo laikas galėtų sutrumpėti, jei sukarščiavusį vaiką – kuo dažniausiai ir prasideda gripas – tėveliai pradėtų gydyti patys namuose: 

„Reikėtų duoti vaistų nuo temperatūros, nuo skausmo, duoti gerti daugiau skysčių ir į ligoninės Priėmimo skyrių važiuoti tik tada, kai temperatūros nepavyksta sumažinti – po vaistų ji nekrinta žemiau 38 laipsnių, jei vaikas negeria skysčių, nenori valgyti, vangus, mieguistas, guli, nenori žaisti ar priešingai – tampa itin neramus. Vykti į ligoninę reikėtų ir jeigu vaikas nuolat vemia ir viduriuoja, – komentuoja I. Sapagovaitė. – Ir prašome į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių važiuoti su vienu lydinčiuoju, kiti galėtų palaukti namuose ar gal automobilyje – minia žmonių apsunkina darbą medicinos personalui, kitiems pacientams būti tarp gausybės aplinkinių didelis diskomfortas, be to tai sukelia papildomas rizikas infekcijai plisti. Visų prašome supratingumo ir kantrybės.“ Savaitgalio pacientų srautai galėtų būti mažesni, jei dalis paslaugų būtų prieinamos ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Priėmimo skyriuje užtrunkama ilgai dėl pacientų srauto, dėl atliekamų laboratorinių tyrimų – jiems atlikti reikalinga ne mažiau kaip valanda, įvertinus būklę gali būti skirtos lašinės infuzijos, paskirtas gydymas antivirusiniais vaistais ir dažniausiai pacientas išleidžiamas gydytis į namus. Pasak I. Sapagovaitės, jei pacientai labiau pasitikėtų ir kreiptųsi į savo šeimos gydytoją, tačiau dėl būklės vis tik reikėtų vyksti į ligoninę, poliklinikoje atlikti tyrimai būtų laiką sutrumpinantys veiksnys – susitaupytų valanda ir laukti reikėtų trumpiau.

Infekcinių ligų centre daugėja suaugusiųjų, sergančių gripu

Infekcinių ligų centrovadovė infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė sako, kad šiemet stebima kiek ankstesnė gripo sezono pradžia – įprastai sergamumo gripu padidėjimas stebimas sausio – kovo mėnesiais, šiemet sergančiųjų gripu sulaukėme jau nuo lapkričio vidurio. Savaitgalį Infekcinių ligų centro Priėmimo- skubios pagalbos skyriuje dėl ūmių viršutinių takų infekcijų buvo konsultuota virš 30 pacientų, dėl komplikuoto gripo hospitalizuoti aštuoni: „Šiuo metu į Skubios pagalbos skyrių atvyksta didesnis žmonių skaičius, tačiau kol kas stacionarizuojama nedaug – po konsultacijos ir paskirto gydymo pacientai išvyksta gydytis į namus.“

Daliai pacientų vis tik reikalinga stacionarinė pagalba. Pasak Infekcinių ligų skyriaus vedėjos infekcinių ligų gydytojos doc. Birutės Zablockienės, šiuo metu skyriuje trečdalį lovų užima gripu sergantys pacientai: „Stacionarizuojami pacientai, sergantys plaučių uždegimu su kvėpavimo nepakankamumu ir papildomo deguonies poreikiu. Kita pacientų grupė – lėtinėmis ligomis sergantys vyresni pacientai, kuriems susirgus gripu jos paūmėja.“

Medikai primena, kad gripas tai virusinė liga, galinti sukelti plaučių uždegimą, širdies, nervų sistemos pažeidimus, ypač vaikams, senjorams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Virusų plitimo pikas tik prasideda, todėl dabar ypač svarbu laikytis prevencinių priemonių: ką būtina žinoti apie gripo ir virusinių infekcijų prevenciją?

Patarimai ir priemonės, padėsiančios apsisaugoti:

Skiepai – patikimiausia apsauga. Skiepai nuo gripo ženkliai sumažina riziką sirgti sunkia ligos forma, hospitalizacijos ir komplikacijų tikimybę. Skiepytis rekomenduojama kasmet.

Kaukės. Pandemija aiškiai parodė, kad kaukės sumažina oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų plitimą. Pajutusių peršalimo ar gripo simptomus, raginame dėvėti kaukes.

Dažnai plaukite rankas, naudokite dezinfekcinį skystį. Rankas būtina plauti su muilu ne trumpiau kaip 20 sekundžių, ypač grįžus iš viešų vietų, prieš valgį, pasinaudojus tualetu.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas. Kosint ar čiaudint reikia prisidengti burną ne delnu, o vienkartine servetėle arba alkūne.

Venkite kontaktų su sergančiais. Venkite susibūrimo vietų.

Jei susirgote – likite namuose. Sergantis žmogus neturėtų eiti į darbą, mokyklą ar darželį – taip apsaugomi kiti ir sumažinamas viruso plitimas.

Vėdinkite patalpas. Reguliarus patalpų vėdinimas mažina virusų koncentraciją ore.