Gydytojai perspėja: populiarus kalėdinis akcentas gali sukelti net kvėpavimo takų priepuolį

Alergija, kosulys, sudirgę kvėpavimo takai ar net astmos paūmėjimas – tai rizikos, apie kurias neretai susimąstoma tik tada, kai nemalonūs simptomai jau prasideda.

Nors daugeliui atrodo, kad pavojų gali kelti tik dulkės ar stiprūs kvapai, tyrimai rodo, kad į namus įnešta eglė tarsi pažadina įvairius mikroorganizmus ir nematomus alergenus. Todėl prieš įsigyjant gyvą medį verta suprasti, kokios problemos gali kilti ir kaip tam pasiruošti.

Alergija ir astma – jautriausiems žmonėms tai rimtas iššūkis

Respiracinės sveikatos institutų teigimu, gyvos eglutės dažnai būna padengtos žiedadulkėmis, pelėsio sporomis, dulkėmis bei vabzdžių pėdsakais. 

Šiltoje patalpoje šie dirgikliai itin greitai suaktyvėja ir gali imti stipriai veikti žmogaus imuninę sistemą. Jautresni žmonės gali pradėti čiaudėti, kosėti, jausti nosies užgulimą, akių ašarojimą ar net niežulį. Tie, kurie serga astma arba turi ryškias alergijas, gali patirti kvėpavimo takų dirginimą ar rimtesnį astmos priepuolį.

Pelėsiai ir sporos – tylūs kambario oro teršėjai

Įprasta manyti, kad pelėsis kaupiasi tik drėgnose namų vietose, tačiau natūraliuose eglišakiuose sporos aptinkamos beveik visada. Įnešus tokį medį į šiltą ir sausą aplinką, sporos ima daugintis itin sparčiai. 

Tai reiškia, kad ore gali staiga padaugėti dirgiklių, galinčių pabloginti kvėpavimo sistemos būklę, ypač tiems, kurie turi alerginių sutrikimų. Kai eglutė pradeda džiūti, dalelės lengvai pasklinda ore ir sumažina patalpos oro kokybę.

Cheminės medžiagos ir natūralūs kvapai – ne visiems malonūs

Spygliuočiai medžiai išskiria terpenus – būtent šie junginiai suteikia žinomą miško kvapą. Sveikatos klinikos specialistai pastebi, kad nors daugelis žmonių šį kvapą vertina kaip malonų, jautresniems jis gali sudirginti kvėpavimo takus ar sukelti galvos skausmą. 

Be to, dalis eglučių prieš pardavimą būna padengiamos pesticidais ar apsauginėmis priemonėmis, kurios gali būti pavojingos vaikams ar žmonėms, turintiems silpnesnį imunitetą.

Gaisro pavojus – išsausėjusi eglutė tampa ypač degi

Gyvos eglutės turi būti reguliariai laistomos, nes išdžiūvusios šakos tampa itin degios. Šis pavojus išauga keliskart, jei medis stovi šalia šilumos šaltinio arba naudojamos nekokybiškos elektrinės girliandos. 

Sauso spygliuočio užsidegimas yra itin staigus, todėl eglutę būtina laikyti atokiau nuo radiatorių bei pasirūpinti tinkamu jos drėkinimu.

Svarbu paminėti, kad ir dirbtinės eglutės gali kelti tam tikrų rizikų, jei jas ilgą laiką laikote dulkėtose ar drėgnose patalpose. Tokiais atvejais jose taip pat kaupiasi pelėsio sporos, dulkės ir erkės.