Infarkto atveju svarbi kiekviena minutė: diegiama nauja sistema, kuri padės suteikti pagalbą laiku

Ši sistema – reikšmingas kokybinis žingsnis gydant širdies ir kraujagyslių ligas, diegiama vykdant Europos Sąjungos finansuojamą „Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomąjį projektą“, kurį įgyvendina Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su partneriais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis ir Respublikine Šiaulių ligonine.

Pasak sistemos diegimo iniciatoriaus, tuometinio Kardiologijos ir angiologijos centro vadovo prof. Giedriaus Davidavičiaus, sistema leis pacientams gauti kokybiškesnę, tikslesnę ir greitesnę pagalbą, ypač sergantiesiems miokardo infarktu su ST segmento pakilimu – būkle, kai efektyviausias gydymas turi būti suteiktas per pirmąsias dvi valandas nuo simptomų pradžios.

Sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė: „Lietuva – viena pirmųjų šalių, įsijungusių į šį Europos kardiologų draugijos inicijuotą projektą. Dalyvauja 3 šalies ligoninės: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Tarptautiniu mastu patvirtinti kokybės rodikliai bus automatiškai renkami ir skaitmenizuojami, ko nebuvo daroma iki šiol. 

Vienas iš svarbiausių – laiko intervalas, per kurį pacientui suteikiama skubi pagalba. O tai sudaro galimybes tobulinti skubios pagalbos organizavimą, atsižvelgiant į realius paslaugos kokybės rodiklius. Duomenų rinkimas leidžia matyti, ar paslauga teikiama laiku, kokybiškai ir ar viskas yra padaroma. Duomenų rinkimas ir skaitmenizavimas leis standartizuoti darbo procesus, kartu didėja paslaugų teikimo skaidrumas.“

Kas yra miokardo infarktas su ST segmento pakilimu?

Miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (angl. STEMI) – tai viena pavojingiausių ūmių širdies infarkto formų, kai dėl staiga užsikimšusios širdies kraujagyslės dalis širdies raumens negauna deguonies, o elektrokardiogramoje matomas būdingas ST segmento pakilimas. 

„Ši būklė reikalauja ypač skubios pagalbos – efektyviausia, kai kraujotaka atkuriama per pirmąsias 1–2 valandas nuo simptomų pradžios, atliekant intervencinę procedūrą. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti širdies raumenį ir išvengti sunkių komplikacijų ar mirties“, – sako Kardiologijos ir angiologijos centro Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Giedrius Navickas. – Iš Visagino, Ignalinos, Zarasų pacientai dažnai vežami į Uteną. Tačiau efektyviausia pagalba – per pirmąsias dvi valandas, tad labai svarbu, kad pacientas būtų kuo greičiau nugabentas tiesiai į Santaros klinikas, nedarant papildomų sustojimų. Be to, labai svarbu žinoti, kokios būklės pacientas atvyksta. Tai leidžia organizuoti pagalbą sklandžiai ir greitai, o pacientui – sulaukti laiku suteiktos kokybiškos pagalbos.“

Kaip veiks diegiama sistema?

Kai pacientui, ypač regionuose, prireikia skubios pagalbos, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada, atvykusi pas pacientą, atlieka pirminį ištyrimą, elektrokardiogramą (EKG) ir netrukus galės realiuoju laiku kreiptis į Santaros klinikų kardiologus, kurie, prisijungę prie sistemos, iš anksto matys paciento būklės duomenis bei EKG įrašą. Tokiu būdu kardiologai turės galimybę nuotoliniu būdu įvertinti paciento būklę ir EKG įrašą dar iki paciento atvykimo į ligoninę, priimti sprendimus dėl tolimesnio gydymo bei pasiruošti galimoms intervencinėms procedūroms.

Kardiologijos ir angiologijos centro Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus gydytojas intervencinis kardiologas Vytautas Abraitis pabrėžia, kad svarbu paminėti du dalykus: „Išankstinis žinojimas apie paciento būklę leidžia planuoti pasiruošimą intervencinėms procedūroms. Savaitgaliais ypač aktualu laiku sutelkti personalą, o darbo dienomis – tinkamai suplanuoti operacinių darbo grafiką. Jei apie pacientą nežinai iš anksto, gali būti, kad paslauga jam nebus suteikta taip greitai, kaip būtų idealu. Išankstinė informacija leidžia efektyviau susiplanuoti, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau.“

Be to, pasak gydytojo, diegiama sistema atveria galimybes GMP brigadų sveikatos priežiūros specialistams neaiškiais atvejais pasikonsultuoti tiesiogiai su Santaros klinikų kardiologu, o tai ypač svarbu siekiant išvengti ankstyvos diagnostikos klaidų.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Dispečerinės ir GMP brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas akcentuoja, jog pavyko įdiegti prisijungimą prie GMP informacinės sistemos, todėl gydytojai kardiologai galės realiuoju laiku matyti atvykstančio paciento duomenis, taip pat ir kardiogramą: „Tai labai svarbu, nes kardiograma gali būti neinformatyvi, o mažesnę patirtį turintys GMP darbuotojai turės galimybę pasikonsultuoti su Santaros klinikų gydytojais kardiologais, tai leis išvengti diagnostinių klaidų. Ypač svarbu, kad naujai įdarbinti GMP tarnybos sveikatos priežiūros specialistai, kurių žinios nepakankamos, galės laiku kreiptis konsultacijos į specialistą, taip taupant laiką, išteklius ir gerinant pacientų išgyvenamumo rodiklius“, – teigia I. Lukaševas.