Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Ant kiekvienos padangos šoninės sienelės matomi įvairūs žymėjimai, tarp jų ir užrašai „max PSI“ arba „maximum pressure“ su nurodyta verte. Tai nėra slėgis, kurį reikia pumpuoti kasdieniam važiavimui, o tik viršutinė riba, kiek padanga gali atlaikyti be pažeidimo. Ši vertė nurodoma todėl, kad gamintojas privalo pateikti informaciją apie leistiną apkrovą ir slėgį.
Tinkamą slėgį visada nustato automobilio gamintojas, nes jis įvertina automobilio masę, ašių apkrovų pasiskirstymą, pakabos charakteristikas, komforto ir triukšmo reikalavimus. Reikalingi skaičiai paprastai pateikiami lipduke ant vairuotojo durelių statramsčio, degalų įpylimo dangtelyje arba automobilio instrukcijoje. Dažniausiai rekomenduojamos vertės būna akivaizdžiai mažesnės nei ant padangos iškaltas „max PSI“.
Netinkamas slėgis reiškia greitesnį nusidėvėjimą, didesnę pažeidimų riziką ir prastesnį automobilio elgesį kelyje. Per didelis slėgis gali sugadinti protektorių ir sumažinti sukibimą, o per mažas slėgis taip pat kenkia padangos ilgaamžiškumui. Toliau paaiškinama, kas nutinka, kai padangos pripučiamos iki maksimumo, ir kaip teisingai prižiūrėti slėgį.
Kodėl užrašas ant padangos nėra rekomendacija?
Užrašas „max PSI“ ant padangos nurodo tvirtumo ribą, o ne tai, ką reikėtų naudoti važiuojant kasdien. Jis parodo, kokį slėgį ir apkrovą padanga gali atlaikyti nepatirdama pažeidimų, todėl jo negalima laikyti patarimu vairuotojui. Jei šią ribą supainiotumėte su rekomenduojama verte, padangą naudotumėte ne taip, kaip numatyta automobilio konstrukcijoje.
Automobilio gamintojo nurodytas slėgis atitinka konkretaus modelio svorį, pakabą ir realias apkrovas. Dėl to vienam automobiliui tinkamas skaičius kitam gali būti netinkamas, net jei padangų dydis panašus. Būtent todėl patikimiausias orientyras yra automobilio lipdukas arba instrukcija, o ne padangos šone esanti maksimali riba.
Kas nutinka, kai pripučiama iki maksimumo?
Per didelis slėgis padarą padangą kietą ir mažiau elastingą, todėl ji prasčiau prisitaiko prie kelio nelygumų. Protektorius nebesiliečia su danga tolygiai, labiau iškilinėja vidurinė dalis, kuri perima didžiausią apkrovą. Po keliolikos tūkstančių kilometrų tai matoma labai aiškiai, vidurys smarkiai nudilęs, o kraštai atrodo beveik kaip nauji.
Perkietinta padanga blogiau slopina smūgius, todėl nukenčia važiavimo komfortas ir pakabos komponentai. Automobilis tampa nervingesnis ant skersinių nelygumų, lengviau pašoka duobėse, o amortizatoriai ir kitos detalės greičiau dėvisi. Mažėja ir sukibimas, ypač ant šlapios dangos, lengviau prarandamas kontaktas su asfaltu ir pailgėja stabdymo kelias.
Kur rasti teisingas vertes ir kaip prižiūrėti slėgį?
Geriausias šaltinis yra automobilio lipdukas, kuriame dažniausiai pateikiamos dvi slėgio reikšmės. Viena skirta įprastai apkrovai, kita pilnam pakrovimui arba važiavimui didesniu greičiu greitkelyje. Šiuolaikiniuose automobiliuose padeda ir sistema „TPMS“, kuri stebi slėgį kiekviename rate ir praneša apie jo kritimą.
Praktiškiausia taisyklė yra tikrinti slėgį reguliariai, bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnę kelionę. Matavimą geriausia atlikti padangoms esant šaltoms, nes po važiavimo slėgis natūraliai būna kiek didesnis. Keičiant padangas servise verta paprašyti, kad slėgis būtų nustatytas pagal automobilio lipduką, nes tinkamas slėgis reiškia tolygesnį dėvėjimąsi, stabilesnį valdymą, trumpesnį stabdymą ir mažesnes sąnaudas.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.