Dyzelinių automobilių dienos jau suskaičiuotos: tuoj nebegalėsite jų vairuoti, ES pakeitimai sukels įsiūtį

Tačiau praktikoje tai gali reikšti, kad dešimtys tūkstančių vairuotojų senesnių automobilių nebeįveiks techninės apžiūros vien dėl nebeatitikties naujiems emisijos standartams.

Viena iš svarbiausių siūlomų naujovių yra privalomas kietųjų dalelių ir azoto dioksido (NO₂) emisijų matavimas per techninę apžiūrą. Šiuo metu, pavyzdžiui, Lietuvoje ir dar daugelyje ES šalių, tikrinamas tik dūmingumas. 

Šis metodas yra itin paviršutiniškas, dažnu atveju nieko neparodantis, jei variklis vizualiai nekelia įtarimų. Skelbiama, jog įsigaliojus naujai direktyvai, techninės apžiūros stotys privalės įsigyti pažangesnę įrangą, leidžiančią tikrinti ne tik tai, ar dyzeliniame automobilyje yra kietųjų dalelių filtras (DPF), bet ir ar jis iš tikrųjų veikia. 

Dabar DPF išpjovimas yra nelegalus, tačiau nustatyti šį pažeidimą – beveik neįmanoma. Tačiau po pokyčių tokių abejonių tiesiog nebeliks: be veikiančio filtro techninės apžiūros lipduko – nebus.

Didžiausias smūgis laukia automobilių, kurie važinėja jau daugiau nei dešimt metų. Tokiems transporto priemonėms kasmet reikės atlikti techninę apžiūrą, o DPF filtro būklė taps lemiamu veiksniu. Nuo 2009 metų, kai įsigaliojo „Euro 5“ standartas, visi gamintojai privalomai montavo šiuos filtrus. 

Tačiau daugelio jų tarnavimo laikas baigiasi ties 200–250 tūkst. kilometrų riba. Naujas filtras kainuoja kelis tūkstančius eurų, todėl daugybė vairuotojų pasirinko jį paprasčiausiai išpjauti. Tokie sprendimai greitai taps nebeaktualūs, techninė apžiūra to tiesiog nebeleis.

Rezultatas yra techniškai tvarkingi automobiliai, kurie nebeatitinka naujų reikalavimų, taps nebetinkami eksploatuoti. O investuoti tūkstančius į remontą dažnam vairuotojui bus paprasčiausiai ekonomiškai neapsimoka, ypač kai transporto priemonės vertė mažesnė nei pačios dalies ar darbo kaina.

Ir tai dar ne viskas. Naujoji ES direktyva numato visos Bendrijos mastu privalomai fiksuoti automobilių ridą per kiekvieną techninę apžiūrą. Toks sprendimas jau taikomas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, tačiau perkant naudotą automobilį iš Vokietijos, Italijos ar kitų ES valstybių, vis dar kyla klausimų dėl galimo odometro atsukimo.

Pagal naują tvarką informacija apie ridą turės būti įkeliama į vieningą Europos duomenų bazę. Tai reikšmingai apsunkins neteisėtą automobilio ridos klastojimą, o pirkėjai galės turėti daugiau pasitikėjimo tuo, ką perka. 

Kartu tai dar labiau išstums iš rinkos senus dyzelinius automobilius, jau ne tik dėl taršos reikalavimų, bet ir dėl realios eksploatacijos istorijos skaidrumo.

Nors direktyvos tikslas yra švaresnis oras ir saugesnis eismas, daliai visuomenės jos skamba kaip dar vienas būdas išstumti nepasiturinčius vairuotojus iš kelių. Dešimtmečiais senus, bet techniškai tvarkingus automobilius naudodavę žmonės, po pokyčių gali likti be pasirinkimo, seną automobilį priduoti, o naujam tiesiog neturėti lėšų.

Vis tik pokyčiai neišvengiami. Technologijos tobulėja, aplinkosaugos reikalavimai griežtėja, o ES kursas yra akivaizdus - mažiau taršos, daugiau skaidrumo. Vienintelis klausimas, ar valstybės narės sugebės šį perėjimą padaryti ne tik efektyviai, bet ir socialiai jautriai.