2025 metų pusiaukelė: per metus pensijų fondų klientų turtas išaugo daugiau nei milijardu eurų

Per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomas turtas išaugo 12,5 proc. – nuo 8,2 mlrd. eurų 2024 m. liepos pradžioje iki 9,2 mlrd. eurų šių metų birželio pabaigoje.

„Pasaulio rinkose  investicijų svyravimus sukėlę JAV ekonominiai sprendimai ir iniciatyvos Lietuvos pensijų fondų veiklos rezultatus paveikė nežymiai. Didžiausi svyravimai vyko šių metų pradžioje, o antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, II pakopos pensijų fonduose jau buvo fiksuojamas +2,65 proc. investicijų prieaugis“, – pasakoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Finansų ekspertas taip pat pabrėžia, kad ilgalaikių pensijų fondų rezultatų šių metų pradžios įvykiai pernelyg nepaveikė.

„Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, II pakopos pensijų fondų investicinis prieaugis ir toliau pamažu didėja ir birželio pabaigoje siekė +74,8 proc. Kadangi kaupimas pensijai yra maratonas, o ne sprintas, laikinas pelningumo sumažėjimas ar akcijų biržų „paraudonavimas“ fondų rezultatams ilguoju laikotarpiu neigiamo poveikio iš esmės neturi“, – sako V. Rūkas. Rinkų svyravimai yra natūrali ilgalaikio kaupimo ir investavimo proceso dalis, o investicijų kainoms sumažėjus investicijos už naujas įmokas įsigyjamos pigiau, ir tai leidžia uždirbti didesnę grąžą ateityje.

Pensijų fonduose – jau 9,2 mlrd. eurų

Per pastaruosius 12 mėnesių bendras Lietuvos pensijų fonduose valdomo turto vertė išaugo 12,5 proc. ir paskutinę birželio dieną siekė 9,2 mlrd. eurų. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) birželio pabaigoje pasiekė 3,14 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį sukaupto turto ir išmokėtų iš pensijų fondų lėšų suma jau artėja prie 10 mlrd. ir paskutinę birželio dieną buvo beveik 9,88 mlrd. eurų.

Bendrai pirmąjį šių metų pusmetį į pensijų fondus buvo pervesta 455 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 49,9 mln. eurų. Skaičiuojant nuo 2004-ųjų, bendra pensijų fondų klientams atliktų išmokų ir paveldėjimų suma jau perkopė 650 mln. ir birželio 30 d. sudarė 652,8 mln. eurų.

Stabili konservatyvių fondų grąža

Antrąjį šių metų ketvirtį tarp visų II pakopos pensijų fondų pelningiausi buvo naujai šiemet įkurti jauniausios amžiaus grupės GCF („Pensija 2003-2009“), kurių svertinis grąžos vidurkis lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, išaugo 3,2 proc. Nedaug atsiliko ir 44-50 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1975-1981“) uždirbę 2,91 proc. 23-29 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1996-2002“, augo 2,9 proc.), 37-43 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1982-1988“, 2,89 proc.) bei 30-36 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1989-1995“, 2,82 proc.). Mažiausios rizikos vyriausių pensijos sistemos dalyvių GCF („Turto išsaugojimo fondas“) per ketvirtį išaugo 2,02 proc. Būtent konservatyvieji pensijų fondai buvo labiausiai atsparūs pirmąjį ketvirtį stebėtiems akcijų rinkų sukrėtimams.

„Tai tiesiog iliustruoja bendrą II pakopos veikimo principą, kad, vis labiau artėjant pensiniam amžiui, atitinkamo GCF portfelyje mažėja rizikingesnių akcijų ir daugėja saugių obligacijų bei kitų vertybinių popierių dalis. Konservatyvesni investavimo sprendimai leidžia subalansuoti rizikas pagal kaupiančiojo amžių ir atsverti akcijų svyravimus, kuomet pastarųjų vertė juda žemyn – būtent tai ir matome iš pastarųjų rezultatų“, – pabrėžia V. Rūkas.

Per metus visi pensijų fondai uždirbo teigiamą grąžą. Palyginti su praėjusių metų birželio pabaiga, atspariausi akcijų rinkų svyravimams pasirodė „Pensija 1961-1967“ fondai, per metus vidutiniškai paaugę 5,31 proc. Bendras visų antrosios pakopos fondų svertinis vidurkis per pastaruosius 12 mėnesių buvo 3,43 proc. Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, birželį sudarė 2,1 proc.

Skaičiuojant nuo veiklos pradžios, didžiausią, 87,75 proc. siekiančią investicinę grąžą šiuo metu yra sugeneravę 44-50 m. amžiaus GCF. Daugiau nei 80 proc. nuo veiklos pradžios taip pat uždirbo ir visų kitų, jaunesnių nei 44 m. amžiaus, Lietuvos gyventojų GCF. 1968-1974 m. gimusiųjų pensijų fondų pelningumas nuo veiklos pradžios birželio pabaigoje siekė 75,63 proc., o mažiausiai pelningas buvo konservatyviausias „Turto išsaugojimo fondas“, nuo veiklos pradžios sugeneravęs 14,86 proc. pelną.

III pensijų pakopos rezultatai

Po pirmojo šių metų ketvirčio smuktelėjimo atsigavo ir III pensijų pakopos fondų bendras svertinis vidurkis, antrąjį 2025 m. ketvirtį fiksavęs 2,59 proc. augimą. Bendra III pakopos fonduose sukaupto turto vertė birželio pabaigoje buvo 437,5 mln. eurų, arba 26 proc. daugiau nei prieš metus (346,9 mln. eurų).

Per metus, lyginant su praėjusių metų birželio pabaiga, didesnės akcijų dalies fonduose fiksuojamas 3,71 proc. prieaugis, mišraus investavimo – 5,18 proc., o mažesnės rizikos fondai ūgtelėjo 5,42 proc. Bendras visų trečiosios pakopos fondų svertinis vidurkis per pastaruosius 12 mėnesių siekė 4,25 proc.