Sisteminė painiava trukdo taupyti: valstybės valdymo išlaidų neįmanoma tiksliai suskaičiuoti

Valdymo programose ministerijos privalo nurodyti, kiek valstybės biudžeto pinigų panaudoja savo veiklai vykdyti. Tiesa, tokia pareiga nenumatyta ministerijoms pavaldžioms įstaigoms, be to, neaišku, kurios išlaidos turi būti priskiriamos šioms programoms, todėl neįmanoma palyginti, kuri jų ir kiek išleido tam tikroms veikloms.

„Nuo 2022 m. ministerijos yra įpareigotos valdymui skirtus pinigus atvaizduoti valdymo programose. Siekis pamatuoti, kiek pinigų išleidžiama valdymui ir kur galime sutaupyti, – teisingas, tačiau pasirinktas būdas nepadeda to padaryti. Nėra aišku, kokie konkrečiai įstaigų duomenys turi būti priskiriami tik valdymo išlaidoms, todėl ministerijos tai daro savo nuožiūra. Tai reiškia, kad jos eikvoja savo išteklius rinkdamos duomenis, kurių neįmanoma palyginti tarp skirtingų ministerijų“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Iš visų 414 įstaigų, kurios gauna biudžeto asignavimus, tik 41 yra įpareigota valdymo programose pateikti informaciją, kiek pinigų panaudoja veiklai vykdyti, todėl matome tik fragmentišką, dažnai net klaidinantį administravimo kainos vaizdą. Tik iš dalies įstaigų surinktos informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti administravimo efektyvumą viešojo sektoriaus mastu.

2024 m. į valdymo programas buvo įtraukta 240 mln. Eur arba 2 proc. visų ministerijų panaudotų asignavimų. Tačiau tai ne visos valdymo išlaidos: valdymo paskirtį atitinkančios išlaidos įtrauktos ir į kitas – funkcijų vykdymo – programas. Be to, šis skaičius parodė tik pačių institucijų administravimui patiriamas išlaidas, neįtraukiant pavaldžių įstaigų. Tokiu būdu susidaro klaidingas įspūdis apie didelį valstybės valdymo efektyvumą.

Strateginio valdymo metodikoje išlaidų priskyrimas valdymo programoms apibrėžtas abstrakčiai. Ministerijų valdymo veikla yra panaši, tačiau įstaigos skirtingai atskiria išlaidas į valdymo programas. Pavyzdžiui, skiriasi darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, komunalinių paslaugų įsigijimo išlaidų paskirstymas. Vienos ministerijos visas išlaidas skiria valdymo programai, kitos tas pačias išlaidas paskirsto ir funkcijų vykdymo programoms. Dėl šios priežasties atsiskaitant, kiek valstybės pinigų panaudota už praėjusius metus, pateikiama informacija, kiek kainuoja valdymas, gali būti klaidinanti.

Anot valstybės kontrolierės, neturėdami išsamaus, palyginamo ir patikimo vaizdo, negalime įvertinti viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo ir užtikrinti, kad administravimui skiriami pinigai būtų naudojami racionaliai. Jei ministerijų darbuotojai apkraunami papildomu darbu, tačiau nėra aiški jo nauda, reikėtų rasti kitą būdą, kaip matuoti viešojo sektoriaus efektyvumą.

„Matau aiškią išeitį: sprendimų priėmėjams nedelsti, suremti pečius ir apibrėžti vieningą ir tikslią valdymo išlaidų skaičiavimo ir jų panaudojimo efektyvumo vertinimo tvarką visiems asignavimų valdytojams. Tik tada galėsime tiksliai žinoti, kiek iš tikrųjų kainuoja valdymas, kur galime taupyti, kokią efektyvinimo strategiją ir taktiką pasirinkti. Tai leistų ne tik efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir didintų viešojo sektoriaus skaidrumą bei atskaitomybę. Šis darbas ypač aktualus dabar, kai visų lūkestis sutaupyti valdymo išlaidas yra išaugęs“, – siūlo valstybės kontrolierė.

Siekiant tobulinti ilgalaikį strateginį valdymą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kartu su Lietuvos institucijomis 2022–2024 m. kūrė standartizuotą viešojo administravimo institucijų veiklos vertinimo sistemą. EBPO atkreipė dėmesį, kad turi būti vertinamas ne tik išlaidų dydis, bet ir jų efektyvumas. Jam matuoti turėtų būti sukurti visoms įstaigoms bendri rodikliai. Projekto rezultatai ir rekomendacijos yra perduoti Viešojo valdymo agentūrai, o jos vadovei 2025 metams iškeltas tikslas parengti ir pateikti Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų valdysenos rodiklių, kurie galėtų būti stebimi valstybės lygiu.