Grynųjų pinigų kontrolė kelia audrą visuomenėje: išsigandę gyventojai kelia aliarmą dėl savo pinigų

Žmonės Latvijoje vis garsiau išreiškia nepasitenkinimą dėl planuojamų įstatymų pakeitimų, susijusių su grynųjų pinigų operacijomis bankomatuose. Baiminamasi, kad šios naujos taisyklės reikš reikšmingus apribojimus finansinei laisvei ir padidins valstybės kontrolę.

Aistras dar labiau pakurstė ir buvęs susisiekimo ministras Tālis Linkaits socialiniame tinkle „X“ su ironija pakomentavo naujus pasiūlymus. 

„Gyventojų finansinis kapitalinis remontas prasidėjo! Už grynųjų įmokas virš 750 eurų ar išėmimus virš 1500 eurų – persekios“, - rašė jis.

Pasiūlymuose numatyta, kad gyventojai turės pateikti specialias deklaracijas, jei grynųjų suma viršys nustatytus slenksčius. Taisyklės būtų taikomos ir atgaline data, nuo 2025 metų pradžios.

Šios naujovės jau perduotos viešam svarstymui, tačiau iki šiol kelia daug klausimų, ne tik dėl grynųjų naudojimo apribojimo, bet ir dėl asmeninių finansų laisvės.

Gyventojų reakcija – pasipiktinimas ir kritika

Plačiai paplitusi nuomonė, kad nustatyti slenksčiai yra pernelyg maži ir neatitinka realių gyvenimo situacijų, pavyzdžiui, kelionės už Europos Sąjungos ribų ar transporto priemonės pirkimas dažnai reikalauja daugiau grynųjų. 

Gyventojai baiminasi, jog net ir sąžiningai elgiantis su savo pinigais gali tekti atsiskaityti valstybės institucijoms.

„Kodėl turėčiau teisintis už tai, kad noriu pasiimti savo sąžiningai uždirbtus pinigus?“ – klausia viena gyventoja. Kiti priduria, jog tai – aiškus žingsnis link visiškos kontrolės, kai bet kokia operacija su savo lėšomis bus traktuojama kaip potencialiai įtartina.

Finansų sektoriaus požiūris – reikalingas pereinamasis laikotarpis

Latvijos finansų sektoriaus asociacija palaiko skaidrumo didinimą, tačiau pabrėžia techninius ir praktinius sunkumus. Anot jų, informacinių sistemų pritaikymui reikia mažiausiai pusės metų. 

Be to, jie kelia klausimą dėl taisyklių aiškumo, šiuo metu siūlomi įstatymai numato ir atgalinį taikymą, ir įsigaliojimą tik po pusmečio, o tai kuria teisinį neapibrėžtumą.

Asociacija siūlo suteikti pakankamai laiko pasiruošimui, viešai paskelbti visus techninius dokumentus bei apsvarstyti galimybę trumpinti reikalaujamą retrospektyvinį laikotarpį.

Nors valstybė aiškina, kad nauji reikalavimai yra skirti kovai su pinigų plovimu ir šešėline ekonomika, daugelis gyventojų jaučiasi nepagrįstai įtariami. 

Panašu, kad visuomenės pasitikėjimas naujovėmis kol kas nėra laimėtas, ypač kai atsiranda galimybė, kad bet kokia didesnė operacija su savo pinigais taps administraciniu iššūkiu.