Lietuviai kitąmet bus priversti išleisti daugiau: pasakė, kas parduotuvėse kainuos ženkliai daugiau

Skelbiama, jog PVM bus pakeistas į įprastą 21 proc. Tai reikšmingas pokytis, kuris tiesiogiai palies daugelį namų ūkių, ypač tuos, kuriems šildymo išlaidos sudaro nemažą dalį mėnesinių sąnaudų.

Prekybininkai neslepia, kad šis sprendimas labiausiai atsilieps mažiausias pajamas turintiems gyventojams. Pasak įmonės „Biosiluma.lt“, prekiaujančios malkomis, granulėmis ir briketais, būtent mažiau pasiturintys žmonės dažniausiai naudojasi kietojo kuro šildymo sistemomis. 

Jie gyvena senuose būstuose, kuriuose dažniausiai nėra įdiegtų modernių, ekonomiškų sprendimų, vietoje to, ten vis dar naudojami krosnelės, katilai ar pečiai. Šiems žmonėms malkos ar granulės yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Tad bet koks kainos pokytis tiesiogiai atsiliepia jų kasdienybei.

Pavyzdžiui, jeigu šiuo metu malkų priekaba kainuoja 200 eurų, su 9 proc. PVM galutinė kaina siekia apie 218 eurų. Kai PVM padidės iki 21 proc., ta pati partija kainuos jau apie 242 eurus. Tai reiškia, kad pirkėjui teks papildomai mokėti apie 24 eurus vien dėl pasikeitusio mokesčio tarifo. 

Kaip pastebi prekybininkai, malkų kainos nesikeistų savaime, jos didės tik dėl valstybės sprendimo. Jei rinkoje nekils papildomi pokyčiai, kaina augs būtent tiek, kiek didėja PVM.

Pažvelgus giliau, aiškėja dar viena socialinė neteisybė. Naujos statybos būstuose, kuriuose įrengtas geoterminis ar oras–vanduo šildymas, gyvena finansiškai stabilesni žmonės. Jie dažnai naudojasi ir valstybės parama, pavyzdžiui, gauna išmokas už saulės elektrines, kurios leidžia sumažinti šildymo išlaidas iki minimumo. 

Tuo metu mažiau pasiturintieji, kurie vis dar kūrena malkomis ar anglimis, lieka be jokios realios pagalbos. Pasak „Biosiluma.lt“ atstovų, tai dar labiau padidina atotrūkį tarp pasiturinčių ir gyvenančių ant nepritekliaus ribos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistė Ramunė Gurklienė pažymi, kad gyventojų sąskaitos už šildymą priklauso ne tik nuo taikomo tarifo, bet ir nuo to, kokio tipo pastate jie gyvena. Didelė dalis lietuvių vis dar gyvena senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose. Nors pati šilumos kaina gali skirtis du kartus skirtingose savivaldybėse, realios sąskaitos dar labiau priklauso nuo pastato būklės. 

Pavyzdžiui, 60 kv. metrų bute sename nerenovuotame name vien šildymui per šaltąjį sezoną gyventojas vidutiniškai išleido apie 89 eurus per mėnesį, įskaitant 9 proc. PVM. Tuo tarpu gyventojai, gyvenantys kokybiškuose, modernizuotuose namuose, už šildymą per mėnesį mokėjo vidutiniškai tik 33 eurus. Yra ir tokių namų, kuriuose šildymo sąskaitos siekia net 121 eurą per mėnesį – tai labai prastos būklės, neefektyvūs pastatai.

Nuo 2026 metų, padidinus PVM tarifą iki 21 proc., vidutinės sąskaitos už šildymą dar padidės. Anot bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovės Monikos Merkytės, prognozuojama, kad vien dėl šio pokyčio sąskaitos vidutiniškai gali išaugti apie 12 proc. Jeigu žiemos sąlygos liks tokios pačios kaip šį sezoną, tuomet gyventojams, gyvenantiems naujos statybos ar renovuotuose pastatuose, šildymo sąskaitos per mėnesį išaugs maždaug 4 eurais – nuo 33 iki 37 eurų. 

Tuo tarpu tipiškų senų nerenovuotų namų gyventojai už šildymą greičiausiai mokės jau apie 100 eurų per mėnesį, o tai 11 eurų daugiau nei iki šiol. Blogiausiai šilumą sulaikančių pastatų gyventojai savo išlaidose pajus dar didesnį šuolį – nuo 121 iki 135 eurų kas mėnesį.

Akivaizdu, kad didesnė finansinė našta guls ant tų, kurie ir taip susiduria su sunkumais. Nors sprendimas grąžinti pilną PVM tarifą grindžiamas valstybės biudžeto poreikiais, jo poveikis socialiai pažeidžiamiems gyventojams bus ryškiausias. O tai verčia dar kartą kelti klausimą, ar tokie sprendimai neperkelia didžiausios naštos būtent tiems, kurie mažiausiai gali ją pakelti?